Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, plėtodama naftos ir dujų terminalus bei elektros jungtis su kitomis šalimis. 2012 m. referendume piliečiai nepritarė naujos atominės elektrinės statybai, tačiau Baltarusijos Astravo atominė elektrinė kelia susirūpinimą dėl saugumo. Didžiausias iššūkis – demografinė krizė: emigracija ir mažas gimstamumas lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą. Emigracijos priežastys – ekonominiai sunkumai, karjeros galimybių trūkumas, korupcija ir biurokratizmas. Mirtingumas, įskaitant savižudybes ir nelaimingus atsitikimus, taip pat prisideda prie gyventojų skaičiaus mažėjimo.

Nepaisant vidaus problemų, Lietuva tarptautiniu mastu vertinama kaip ekonomiškai stipri, politiškai stabili ir išsivysčiusi valstybė. Narystė NATO ir ES prisidėjo prie šalies saugumo ir ekonomikos augimo. Pastaraisiais metais BVP augo, o nedarbas mažėjo. Keičiasi ūkio struktūra, daugėja įmonių, naudojančių pažangias technologijas. Tačiau Lietuva susiduria su iššūkiais gerinant verslo aplinką, sveikatos apsaugos sistemą ir socialinį kapitalą.

Lietuvos narystė NATO (nuo 2004 m. kovo 29 d.) užtikrina šalies saugumą ir gynybinę paramą. Tai apsaugo Lietuvą nuo galimos agresijos. Lietuvos kariuomenė dalyvauja tarptautinėse misijose. Narystė Europos Sąjungoje (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) suteikia ekonominių, socialinių ir politinių privalumų. Lietuva yra Šengeno erdvės narė (nuo 2007 m.) ir euro zonos narė (nuo 2015 m.). ES struktūriniai fondai remia Lietuvos ūkio augimą. Lietuvos piliečiai turi teisę laisvai keliauti, dirbti ir užsiimti verslu ES šalyse.

Lyginami dviejų Lietuvos Respublikų – tarpukario (1918-1940 m.) ir atkurtosios (nuo 1990 m.) – pasiekimai ir iššūkiai. Tarpukario Lietuva kūrėsi sudėtingomis sąlygomis, be Vakarų paramos, patyrė teritorinius praradimus ir autoritarinį valdymą. Atkurtoji Lietuva rėmėsi tarpukario patirtimi, tarptautiniu pripažinimu, išvengė karų ir politinių krizių. Dabartinė Lietuva pasižymi didesne laisve ir žmogaus teisių apsauga. Tarpukario Lietuva buvo mažiau prasiskolinusi, o dabartinė Lietuva pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Ekonominiu požiūriu dabartinė Lietuva yra gerokai turtingesnė, tačiau vis dar atsilieka nuo stipriausių Europos valstybių.

Lietuvoje vyksta pilietinės visuomenės formavimosi procesas, susiduriantis su iššūkiais: nepasitikėjimu valdžios institucijomis, patriotizmo stoka ir nepakankamu piliečių įsitraukimu į valstybės gyvenimą. Demokratijai būtinas piliečių tikėjimas idealais, vertybėmis ir tarpusavio pasitikėjimas. Pilietinė visuomenė apima bendruomenes, visuomenines organizacijas, profesines sąjungas, verslą, žiniasklaidą ir valdžios institucijas. Jos stiprinimas yra ilgas procesas, reikalaujantis piliečių aktyvumo ir atsakomybės už bendruomenę.