Modifikacinis kintamumas

Šioje temoje nagrinėjamos mutacijų priežastys, DNR pažeidimų taisymas ir modifikacinis kintamumas, apimantis aplinkos įtaką organizmo fenotipui. Taip pat aptariami teratogenai, sukeliantys įgimtas raidos anomalijas, bei modifikacinio kintamumo statistiniai dėsningumai, pavyzdžiui, variacinė eilė ir kreivė.

DNR reparacija ir antimutagenai
1949 metais buvo atrastos medžiagos, vadinamos antimutagenais, kurios slopina mutagenų poveikį. DNR pažeidimų taisymas, žinomas kaip reparacija, yra kritiškai svarbus procesas, užtikrinantis DNR stabilumą. DNR kasdien patiria tūkstančius pažeidimų, ypač DNR replikacijos metu. Be reparacinių sistemų, genomas taptų nefunkcionalus.
Ilgalaikės modifikacijos
Dauguma modifikacijų yra laikinos ir išnyksta, kai nebelieka jas sukėlusio veiksnio. Tačiau yra ir ilgalaikių modifikacijų, kurios išlieka keliose kartose. Pavyzdžiui, augalai, užauginti palankiomis sąlygomis, duoda derlingesnius palikuonis, nes jų sėklose yra sukaupta daugiau maistinių medžiagų.
Modifikacinio kintamumo statistiniai dėsningumai
Modifikacinio kintamumo tyrimams naudojama variacinė eilė – požymio reikšmių seka, išdėstyta nuo mažiausios iki didžiausios. Variantas – tai požymio raiškos vienetas. Dažniausiai pasitaiko vidutiniai variantai, o kraštutiniai variantai yra retesni. Toks pasiskirstymas atitinka normalųjį pasiskirstymą, dar vadinamą Gauso dėsniu.
Modifikacinis kintamumas
Organizmo fenotipas formuojasi dėl genotipo ir aplinkos sąveikos. Modifikacinis kintamumas – tai fenotipo pokyčiai, kuriuos sukelia aplinkos poveikis. Modifikacijos – tai nepaveldimi požymių pokyčiai. Modifikacinio kintamumo ribos, vadinamos reakcijos norma, yra nulemtos genotipo. Pavyzdžiui, karvės pieningumas labiau priklauso nuo šėrimo, o pieno riebumas – nuo veislės.
Pagrindinės teratogenų grupės
Yra keturios pagrindinės teratogenų grupės: vaistai ir cheminės medžiagos, motinos infekcijos, fizinių veiksnių poveikis ir lėtinės motinos ligos. Teratogenų sąrašai yra ilgi ir nuolat pildomi. Svarbu vengti bet kokio teratogenų poveikio, ypač kritiniais vaisiaus raidos laikotarpiais.
Talidomido atvejis
Nuo 1958 iki 1962 metų Vakarų Europoje raminamuoju vaistu laikytas talidomidas sukėlė daugiau nei 10 000 naujagimių galūnių anomalijų. Buvo nustatytas aiškus ryšys tarp talidomido vartojimo nėštumo pradžioje ir šių anomalijų. Kritiniu poveikio laikotarpiu laikomos 20–35 dienos po apvaisinimo.
Teratogenai ir įgimtos raidos anomalijos
Teratologiniai reiškiniai, dar vadinami morfozėmis, yra įgimtos raidos anomalijos, kurios atsiranda gemalo ar vaisiaus vystymosi stadijoje. Jas sukelia teratogenai – veiksniai, lemiantys ilgalaikius organizmo struktūros ar funkcijos pokyčius. Teratogenai, kitaip nei mutagenai, nesukelia mutacijų. Dažniausiai pasitaiko dauginės raidos anomalijos.
Variacinė kreivė
Variacinė kreivė – tai grafinis požymio kintamumo atvaizdavimas, parodantis variacijos užmojį ir atskirų variantų pasikartojimo dažnumą. Atlikus daugiau bandymų, kreivė tampa panaši į varpo formą, kuri atitinka normalųjį pasiskirstymą.
Vidutinio dydžio apskaičiavimas
Požymio vidutinį dydį galima apskaičiuoti naudojant šią formulę: M = Σ(vᵢ * pᵢ) / n, kur M – vidutinis dydis, vᵢ – i-tasis variantas, pᵢ – i-tojo varianto pasikartojimų skaičius, n – bendras variacinės eilės narių skaičius, Σ – sandaugų pagal kiekvieną variantą suma.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com