Ežerai

Šioje temoje aptariama ežerų kilmė, tipai, vandens balansas ir raida. Sužinoma, kaip ežerai susidaro dėl įvairių geologinių procesų, tokių kaip tektonika, ledynų veikla ar vulkanizmas. Taip pat išsiaiškinama, kaip ežerai skirstomi pagal vandens nuotėkį ir druskingumą.

Druskingieji ežerai
Ežeras laikomas druskinguoju, kai druskų kiekis jame viršija \(3‰\). Skiriami druskėtieji ežerai (\(3\)-\(25‰\) druskų, pvz., Kaspija) ir ypač druskingi ežerai (virš \(50‰\) druskų, pvz., Negyvoji jūra). Druskos kaupiasi nenuotakiniuose ežeruose dėl didelio garavimo. Asalio ežeras (Džibutyje) yra druskingiausias vandens telkinys planetoje. Balkašas yra unikalus ežeras, kurio viena pusė yra gėla, o kita – druskinga.
Ežero raida
Negilūs ežerai, kurių amžius siekia kelis tūkstančius ar dešimtys tūkstančių metų, laikui bėgant užanka. Dėl organinių liekanų irimo susidaro dumblas, kuris kaupiasi dugne, o pakrančių augalai plinta visame ežere. Galiausiai ežeras virsta pelke. Šis procesas vyksta greičiau sekliuose ežeruose. Ežero raidos stadijos yra: įprastas ežeras, ankantis ežeras ir užakęs ežeras (pelkė).
Ežerų kilmė
Pagal susidarymo būdą, ežerai skirstomi į kelias pagrindines grupes: vandenyno liekaniniai (susidarę iš buvusio vandenyno, pvz., Kaspija), tektoniniai (susidarę tektoninėse įdubose, pvz., Baikalas, Viktorija), ledyniniai (susiformavę po ledynmečio, pvz., daugelis Lietuvos ežerų), vulkaniniai (susidarę ugnikalnių krateriuose, pvz., Kraterio ežeras JAV), lagūniniai/limaniniai (susiformavę atskyrus jūros dalį, pvz., Krokų Lankė), upiniai (senvagės), karstiniai (susidarę smegduobėse), užtvenktiniai (susidarę uolienoms užtvenkus upės slėnį) ir dirbtiniai (žmogaus sukurti tvenkiniai).
Ežerų vandens balansas
Ežero vandens lygis dažniausiai nekinta dėl nusistovėjusio vandens balanso – pusiausvyros tarp gaunamo (įtekančios upės, požeminis vanduo, krituliai) ir netenkamo (ištekančios upės, garavimas) vandens. Pagal vandens balansą ežerai skirstomi į nuotakinius/pratakinius (turinčius ištekančių upių) ir nenuotakinius/akluosius (neturinčius ištekančių upių). Dauguma nuotakinių ežerų yra gėli, o nenuotakiniai ežerai sausringose vietovėse dažnai būna druskingi.
Ledyniniai ežerai Lietuvoje
Beveik visi didesni nei \(1 \text{ km}^2\) ploto Lietuvos ežerai yra ledyninės kilmės, susiformavę po paskutinio apledėjimo, ledynui tirpstant ir formuojant įdubas. Ledyniniai ežerai skirstomi į: ledo luisto guolio, dubakloninius, galinių morenų, liekaninius. Daugiausia ledyninių ežerų yra Baltijos aukštumose, ypač Zarasų, Ignalinos, Molėtų rajonuose, kur ežeringumas viršija \(7\%\).
Sausumos vandenys: ežerai
Ežerai – natūralūs, lėtos vandens apytakos vandens telkiniai sausumos įdubose, dažniausiai turintys įdubą. Jie užima apie \(1,8\%\) sausumos ploto. Ežerai yra svarbūs ūkiniu (žvejyba, vandens tiekimas, rekreacija, laivyba) bei ekologiniu (upių režimo reguliavimas, klimato įtaka) požiūriu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com