Energetiniai ištekliai vaidina svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje. Terminas „energetinė supervalstybė“ apibūdina Rusijos Federacijos strategiją panaudoti energetinius išteklius geopolitinei įtakai stiprinti. Didysis aštunetas (G8) – tai įtakingiausių pasaulio šalių grupė (JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija), kurioje energetikos klausimai taip pat yra svarbūs.

Globalizacija – tai procesas, kai socialinė, politinė ir ekonominė veikla tampa vis mažiau priklausoma nuo valstybių sienų. Ji apima transregioninį ryšį, socialinės veiklos ir galios tinklų plitimą, galimybę veikti per atstumą, pasaulinių transporto ir komunikacijos sistemų plėtrą, bei sprendimų ir veiklos reikšmingumą tolimiems regionams.

XX-XXI amžių sandūroje pasaulis susiduria su įvairiomis grėsmėmis, įskaitant branduolinius ir cheminius ginklus, politinį nestabilumą, atominių elektrinių keliamą pavojų, klimato kaitą, ekonomikos poreikius ir iškastinio kuro ribotumą.

Pokomunistinės šalys, siekdamos „grįžti į Europą“, susidūrė su prieštaringomis viltimis ir nuogąstavimais. Vakarų kultūra įkvėpė siekti demokratijos, žmogaus teisių ir rinkos ekonomikos, tačiau kartu kėlė nerimą dėl nelygybės, nusikalstamumo ir vartotojiškumo.

Žmonijos istorijoje išskiriami keli esminiai technologiniai lūžiai, vadinami pramoninėmis revoliucijomis. Pirmoji pramoninė revoliucija (XVIII a.) susijusi su garo mašinos pritaikymu gamyboje. Antroji (XIX a. antra pusė) – su elektros ir vidaus degimo variklių panaudojimu. Trečioji (XX a. antra pusė) – su kompiuterių atsiradimu. Ketvirtoji pramoninė revoliucija (XXI a. pradžia) apibūdinama skaitmeninių technologijų paplitimu, dirbtiniu intelektu, robotika ir nanotechnologijomis.

Technologinė pažanga ir globalizacija neišsprendė socialinių problemų visame pasaulyje. Skirtingi regionai susiduria su įvairiais iššūkiais. Ekonominė nelygybė tarp turtingų ir skurdžių šalių išlieka didžiulė. Demografinės tendencijos skiriasi: vienur gyventojų skaičius sparčiai auga, kitur – mažėja. Socialinės problemos, tokios kaip nedarbas, nusikalstamumas ir diskriminacija, taip pat skiriasi priklausomai nuo regiono. Antsvorio problemos būdingesnės Šiaurės Amerikai, Europai, Okeanijai, o maisto trūkumas – Afrikai į pietus nuo Sacharos, Pietų Azijai, Lotynų Amerikai.

Medicinos srityje XX-XXI amžių sandūroje padaryta didelė pažanga: išrasti nauji medikamentai, sukurtos naujos gydymo procedūros, chirurgijoje pritaikyti lazeriai ir robotai. Tačiau išlieka ir problemų: šalutiniai vaistų poveikiai sukelia naujas ligas, trūksta kai kurių ligų gydymo būdų, kyla etinių klausimų dėl genetinių tyrimų, o biotechnologijos dažnai yra prieinamos tik pasiturintiems.

Informacinių technologijų sparti plėtra XX-XXI amžių sandūroje sukėlė didelius pokyčius. Globalizacija, kurią įgalino internetas ir mobilusis ryšys, sumažino geografinius atstumus, leido žmonėms lengvai bendrauti ir dalintis informacija. Informacijos prieinamumas tapo precedento neturintis. Atsirado naujos ekonomikos formos, tokios kaip elektroninė komercija ir dalijimosi ekonomika. Darbo rinka transformavosi dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto. Socialiniai tinklai pakeitė bendravimo įpročius. Mišri realybė apjungė fizinį ir skaitmeninį pasaulius, o dirbtinis intelektas praplėtė žmogaus galimybes.

Vartotojų visuomenė – tai visuomenė, kurioje vartojimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, kultūriniu bei dvasiniu gyvenimo pagrindu. Jai būdinga reklamos įtaka, vartojimo kreditai, socialinio statuso simboliai, madingumas, gyvenimo būdo įvairovė ir socialinių tinklų įtaka.