Bolševikų perversmas Rusijoje

Šioje temoje nagrinėjama Rusijos istorija tarpukariu, apimant Vasario ir Spalio revoliucijas, bolševikų įsigalėjimą, pilietinį karą ir Naująją ekonominę politiką (NEP). Aptariama, kaip bolševikai, vadovaujami V. Lenino, užgrobė valdžią, įvedė karinį komunizmą ir terorą, sukeldami pilietinį karą. Galiausiai, susidūrę su ekonomine katastrofa, bolševikai buvo priversti įvesti NEP, laikinai sušvelninusią ekonominę politiką.

Karinis komunizmas
Siekdamas įtvirtinti valdžią, V. Leninas įvedė karinį komunizmą – politiką, pagrįstą prievarta ir centralizuotu valdymu. Buvo nacionalizuoti bankai ir įmonės, uždrausta laisvoji prekyba, o maisto produktų paskirstymą perėmė valstybė. Į kaimus buvo siunčiami ginkluoti būriai, atimantys maisto produktus. Įvesta visuotinė darbo prievolė. Taip pat vykdytos represijos prieš dvasininkiją, nacionalizuotas bažnyčios turtas. Siekiant įbauginti visuomenę, 1918 m. paskelbtas raudonasis teroras, panaikinti įstatymai ir nepriklausomi teismai.
Naujoji ekonominė politika (NEP)
Pilietinis karas sukėlė ekonominę ir demografinę katastrofą. Dėl bado mirė milijonai žmonių. Valstiečiai sukilo prieš bolševikų valdžią. Siekdamas išsaugoti valdžią, V. Leninas 1921 m. paskelbė Naująją ekonominę politiką (NEP). Ji leido dalinę privačią nuosavybę, smulkųjį verslą ir prekybą. Priverstinis grūdų nusavinimas buvo pakeistas mokesčiu. Tai padėjo atgaivinti ekonomiką ir sumažinti pasipriešinimą. 1922 m. įkurta Sovietų Sąjunga (SSRS), kuri, nepaisant deklaruojamo respublikų lygiateisiškumo, tapo imperija su kolonijomis.
Pilietinis karas ir pasaulinės revoliucijos idėja
Bolševikų diktatūra ir karinio komunizmo politika sukėlė pilietinį karą (1918–1920 m.), kuriame „raudonieji“ (bolševikai) kovojo su „baltaisiais“ (įvairių politinių pažiūrų bolševikų priešininkais). Bolševikai, turėdami geresnę organizaciją ir išteklius, nugalėjo. Tuo pat metu bolševikai siekė skleisti pasaulinę revoliuciją, įkurdami Kominterną – tarptautinę komunistų organizaciją. Pagrindinis tikslas buvo Vokietija, tačiau bandymai sukelti revoliuciją kitose Europos šalyse nepavyko. 1920 m. Raudonosios armijos puolimas prieš Lenkiją baigėsi pralaimėjimu Varšuvos mūšyje.
Spalio perversmas ir bolševikų įsigalėjimas
Išaugus socialistų partijų įtakai, bolševikai, vadovaujami Vladimiro Lenino, siekė užvaldyti valdžią. Finansuojami Vokietijos ir naudodamiesi propaganda bei ginkluotomis pajėgomis, jie 1917 m. lapkričio mėn. (pagal senąjį kalendorių – spalio mėn.) įvykdė perversmą Petrograde, nuversdami Laikinąją vyriausybę. Naujoji vyriausybė – Liaudies komisarų taryba, vadovaujama V. Lenino – buvo patvirtinta Visuotiniame Rusijos sovietų suvažiavime. 1918 m. sausio mėn. bolševikai išformavo Steigiamąjį susirinkimą ir įtvirtino savo diktatūrą.
Vasario revoliucija Rusijoje
Dėl Pirmojo pasaulinio karo sukeltos krizės Rusijos imperijoje kilo ekonomikos nuosmukis, prekių trūkumas ir maisto tiekimo sutrikimai. Pralaimėjimai fronte ir didėjantis nepasitenkinimas caro Nikolajaus II valdymu sukėlė streikus ir neramumus. 1917 m. kovo mėn. (pagal senąjį kalendorių – vasario mėn.) Petrograde kilusi demonstracija peraugo į revoliuciją, privertusią carą atsisakyti sosto. Dūmos suformuota Laikinoji vyriausybė nesugebėjo išspręsti problemų, šalyje susiformavo dvivaldystė tarp Laikinosios vyriausybės ir sovietų (tarybų).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com