Elektromagnetiniai virpesiai – tai periodiškas arba beveik periodiškas elektros krūvio, srovės stiprio ir įtampos kitimas. Jie skirstomi į laisvuosius ir priverstinius. Laisvieji elektromagnetiniai virpesiai atsiranda, kai elektrinė sistema išvedama iš pusiausvyros padėties, pavyzdžiui, virpesių kontūre, sudarytame iš kondensatoriaus ir induktyvumo ritės.

Įkrauto kondensatoriaus energija yra lygi elektrinio lauko energijai (\(W_e = (C * U_0^2) / 2\)). Kondensatoriui išsikraunant, ši energija virsta ritės magnetinio lauko energija (\(W_m = (L * I_0^2) / 2\)). Pilnutinė energija (\(W = W_e + W_m\)) išlieka pastovi, jei kontūro varža lygi nuliui. Jei varža nėra nulinė, energija mažėja, ir virpesiai slopsta.

Virpesių kontūre vyksta periodiški energijos virsmai: kondensatoriaus elektrinio lauko energija \(W_e = \frac{C u^2}{2}\) virsta ritės magnetinio lauko energija \(W_m = \frac{L i^2}{2}\) ir atvirkščiai. Idealiame virpesių kontūre, kurio aktyvioji varža \(R=0\), pilnutinė elektromagnetinė energija \(W\) yra pastovi (energijos tvermės dėsnis): \(W = W_e + W_m = \frac{C u^2}{2} + \frac{L i^2}{2} = \text{const}\). Ši energija lygi maksimaliai kondensatoriaus sukauptai energijai \(W_{e,max} = \frac{C U_0^2}{2}\) arba maksimaliai ritės sukauptai energijai \(W_{m,max} = \frac{L I_0^2}{2}\), kur \(U_0\) ir \(I_0\) yra įtampos ir srovės stiprio amplitudės.

Elektromagnetiniai virpesiai yra periodiški arba beveik periodiški elektrinių dydžių – krūvio \(q\), srovės stiprio \(i\) ir įtampos \(u\) – kitimai grandinėje. Laisvieji virpesiai kyla virpesių sistemoje (pvz., virpesių kontūre), kuri buvo išvesta iš pusiausvyros, ir vyksta be išorinio periodinio poveikio. Pagrindinė sistema šiems virpesiams stebėti yra virpesių kontūras, sudarytas iš kondensatoriaus (talpa \(C\)) ir induktyvumo ritės (induktyvumas \(L\)).

Elektromagnetiniai virpesiai yra periodiški arba beveik periodiški elektrinio krūvio (q), srovės stiprio (I) ir įtampos (U) kitimai elektrinėje grandinėje. Laisvieji virpesiai kyla sistemoje be išorinio periodinio poveikio. Paprasčiausia sistema laisviesiems virpesiams gauti yra virpesių kontūras, sudarytas iš nuosekliai sujungtų kondensatoriaus (talpa C) ir induktyvumo ritės (induktyvumas L). Suteikus sistemai pradinės energijos (pvz., įkrovus kondensatorių), prasideda periodiškas energijos virsmas: kondensatoriaus elektrinio lauko energija virsta ritės magnetinio lauko energija ir atvirkščiai. Kai kondensatorius maksimaliai įkrautas (\(q = q_0\)), srovė lygi nuliui (\(I = 0\)), o visa energija sukaupta elektriniame lauke (\(W_e\)). Kai kondensatorius visiškai išsikrauna (\(q = 0\)), srovės stipris pasiekia maksimalią vertę (\(I = I_0\)), ir visa energija sukaupta magnetiniame lauke (\(W_m\)).

Laisviesiems virpesiams sukelti kondensatorius pirmiausia įkraunamas. Jungikliu prijungus jį prie ritės, prasideda periodinis krūvio, įtampos ir srovės kitimas. Kondensatoriui išsikraunant, stiprėja srovė ritėje (dėl saviindukcijos). Visiškai išsikrovus kondensatoriui, srovė pasiekia maksimumą. Tada srovė silpnėja, įkraudama kondensatorių priešingu krūviu. Procesas kartojasi, sukeldamas periodinius virpesius.