Bizantijos imperija | Real Knowledge 2

Bizantijos imperija

Šioje temoje nagrinėjama Bizantijos imperijos istorija, kultūrinis paveldas ir jos žlugimas. Taip pat aptariamas Rytų Romos imperijos išlikimas po Vakarų Romos imperijos žlugimo, jos politinė sistema bei krikščionių bažnyčios skilimas. Galiausiai, sužinoma apie Bizantijos imperijos žlugimą, įvykusį dėl išorinių ir vidinių veiksnių.

Bizantijos kultūra

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo, Bizantija perėmė atsakomybę už antikinės kultūros ir mokslo paveldo išsaugojimą. Bizantijos menas, ypač ikonografija, teisė, kurios pagrindas buvo Justiniano kodeksas, ir architektūra, kurios žymiausias pavyzdys – Hagijos Sofijos soboras Konstantinopolyje, turėjo didžiulę įtaką to meto ir vėlesnių laikų Europai.

Bizantijos žlugimas

Bizantijos imperija nuolat silpnėjo dėl įvairių išorinių priešų puolimų ir vidinių nesutarimų. Ypač didelį smūgį imperija patyrė 1204 m., kai Konstantinopolį užėmė ir nusiaubė kryžininkai. Galiausiai, 1453 m., Konstantinopolį užkariavo turkai osmanai, ir tai žymėjo Bizantijos imperijos pabaigą.

Didžioji schizma

Viduramžiais vis labiau ryškėjo teologiniai ir praktiniai skirtumai tarp Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų) krikščionybės. Šie skirtumai kulminavo 1054 m. Didžiąja schizma, oficialiai padalijusia Krikščionių bažnyčią. Esminiai skirtumai apėmė dvasinės valdžios šaltinį (Bizantijoje – imperatorius, Vakaruose – popiežius) ir dvasininkų luomo taisykles, pavyzdžiui, celibato reikalavimą Vakaruose.

Rytų Romos imperija

Rytų Romos imperija, dar vadinama Bizantija, egzistavo po Vakarų Romos imperijos žlugimo V amžiuje. Nors ir išlaikė romėnų teisines bei administracines tradicijas, Bizantija tapo daugiataute imperija, kurioje vyravo graikų kalba ir kultūra. VI amžiuje imperatorius Justinianas ėmėsi veiksmų, siekdamas atkurti buvusią Romos imperijos didybę ir teritoriją.

Prisijungti

arba

Real 2

„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.

Naudingos nuorodos

Atsisiųsk programėlę:

Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com

Num.	Query
1.	info: 2025-04-25 18:40:34.530 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 9ms [Parameters=[@__item_Id_0='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT MAX([s0].[Position]) FROM ( SELECT 1 AS empty ) AS [e] LEFT JOIN ( SELECT [s].[Position] FROM [ScannerCards] AS [s] WHERE [s].[ScannerId] = @__item_Id_0 AND [s].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s0] ON 1 = 1
2.	info: 2025-04-25 18:40:34.860 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 125ms [Parameters=[@p0='66c1cce4-0f5e-4183-8e12-11c761621149', @p1='True', @p2='Alkanams būdinga struktūrinė izomerija, konkrečiai – anglies atomų grandinės izomerija. Tai reiškia, kad junginiai, turintys tą pačią molekulinę formulę, gali skirtis anglies atomų išsidėstymu grandinėje. Izomerų skaičius sparčiai auga didėjant anglies atomų skaičiui. Alkanų fizikinės savybės priklauso nuo molekulės dydžio: C1-C4 yra dujos, C5-_{C16 yra skysčiai, o ilgesnes grandines turintys alkanai yra kietosios medžiagos. Virimo temperatūra didėja ilgėjant anglies grandinei dėl stiprėjančių tarpmolekulinių (van der Valso) jėgų. Alkanai praktiškai netirpsta vandenyje.' (Size = 4000), @p3=NULL (Size = 4000), @p4=NULL (Size = 100), @p5=NULL (Size = 1000), @p6='False', @p7=NULL (DbType = Boolean), @p8=NULL (Size = 4000), @p9='- Alkanams būdinga anglies atomų grandinės izomerija (struktūrinė izomerija). - Didėjant anglies atomų skaičiui, galimų izomerų skaičius sparčiai didėja. - Fizikinė būsena kambario temperatūroje priklauso nuo grandinės ilgio: dujos (C1-C4), skysčiai (C5-}C16), kietosios medžiagos (>C16). - Virimo temperatūra ir tankis didėja ilgėjant anglies atomų grandinei dėl stiprėjančių tarpmolekulinių van der Valso jėgų. - Alkanai yra nepoliniai junginiai, todėl praktiškai netirpsta vandenyje.' (Size = 4000), @p10=NULL (Size = 4000), @p11=NULL (Size = 100), @p12=NULL (Size = 1000), @p13='5', @p14=NULL (Size = 4000), @p15=NULL (Size = 4000), @p16='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p17=NULL (DbType = Boolean), @p18=NULL (Size = 4000), @p19=NULL (Size = 100), @p20=NULL (Size = 1000), @p21='Izomerija paaiškina organinių junginių įvairovę, o fizikinių savybių priklausomybė nuo molekulės dydžio lemia alkanų praktinį panaudojimą.' (Size = 4000), @p22=NULL (Size = 4000), @p23=NULL (Size = 100), @p24=NULL (Size = 1000), @p25='Alkanų izomerija ir fizikinės savybės' (Size = 2000), @p26='alkanu izomerija ir fizikines savybes' (Size = 2000), @p27='0', @p28='0', @p29='0', @p30='0', @p31='0', @p32='0', @p33='0', @p34='0', @p35='0', @p36=NULL (DbType = DateTime2), @p37='1', @p38='853410ac-8fa3-4f20-b929-553fef46e92d', @p39='True', @p40='Alkanams būdingiausios yra pakaitalų (substitucijos) reakcijos, ypač halogeninimas. Šios reakcijos vyksta veikiant ultravioletinei (UV) šviesai arba aukštai temperatūrai. Tai radikalinės grandininės reakcijos (\(S_R\)), kurių metu vandenilio atomai nuosekliai pakeičiami halogenų atomais. Reakcijos mechanizmas apima tris stadijas: iniciaciją (halogeno molekulės skilimas į radikalus), grandinės augimą (radikalų reakcijos su alkano molekulėmis ir naujų radikalų susidarymas) ir grandinės nutrūkimą (radikalų rekombinacija). Halogenų reaktyvumas mažėja eilėje: \(F_2 > Cl_2 > Br_2\) (\(I_2\) praktiškai nereaguoja).' (Size = 4000), @p41=NULL (Size = 4000), @p42=NULL (Size = 100), @p43=NULL (Size = 1000), @p44='False', @p45=NULL (DbType = Boolean), @p46=NULL (Size = 4000), @p47='- Alkanams būdingos radikalinės pakaitalų reakcijos (\(S_R\)). - Halogeninimas (reakcija su \(Cl_2\), \(Br_2\)) vyksta veikiant UV šviesai arba aukštai temperatūrai. - Reakcijos mechanizmas yra grandininis radikalinis ir susideda iš trijų stadijų: iniciacijos, grandinės augimo ir grandinės nutrūkimo. - Iniciacijos pavyzdys: $$Cl_2 ightarrow ext Cl + ext Cl$$ (veikiant UV arba t). - Grandinės augimo pavyzdys: $$ ext Cl + CH_4 ightarrow ext CH_3 + HCl$$, $$ ext CH_3 + Cl_2 ightarrow CH_3Cl + ext Cl$$. - Esant halogeno pertekliui, gali būti pakeisti keli arba visi vandenilio atomai.' (Size = 4000), @p48=NULL (Size = 4000), @p49=NULL (Size = 100), @p50=NULL (Size = 1000), @p51='6', @p52=NULL (Size = 4000), @p53=NULL (Size = 4000), @p54='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p55=NULL (DbType = Boolean), @p56=NULL (Size = 4000), @p57=NULL (Size = 100), @p58=NULL (Size = 1000), @p59='Pakaitalų reakcijos yra svarbus būdas įvesti funkcines grupes į inertiškas alkanų molekules, paverčiant jas reaktyvesniais junginiais, naudojamais tolesnėse sintezėse.' (Size = 4000), @p60=NULL (Size = 4000), @p61=NULL (Size = 100), @p62=NULL (Size = 1000), @p63='Alkanų cheminės savybės: Pakaitalų reakcijos' (Size = 2000), @p64='alkanu chemines savybes pakaitalu reakcijos' (Size = 2000), @p65='0', @p66='0', @p67='0', @p68='0', @p69='0', @p70='0', @p71='0', @p72='0', @p73='0', @p74=NULL (DbType = DateTime2), @p75='1', @p76='ccd4a67d-a6e2-457e-b535-0e84fc49e498', @p77='True', @p78='Alkanai lengvai oksiduojasi deguonimi. Visiška oksidacija (degimas) ore arba deguonyje yra egzoterminė reakcija, kurios metu susidaro anglies dioksidas (\(CO_2\)) ir vanduo (\(H_2O\)). Pavyzdžiui, metano degimas: $$CH_4 + 2O_2 ightarrow CO_2 + 2H_2O$$. Alkanų ir oro mišiniai tam tikromis koncentracijomis yra sprogūs. Dalinė arba katalizinė oksidacija, vykstanti kontroliuojamomis sąlygomis (naudojant katalizatorius, parenkant temperatūrą ir slėgį), leidžia gauti deguonies turinčius organinius junginius: alkoholius, aldehidus, karboksirūgštis. Pavyzdžiui, katalizinės butano oksidacijos metu galima gauti acto rūgštį: $$2C_4H_{10} + 5O_2 ightarrow 4CH_3COOH + 2H_2O$$.' (Size = 4000), @p79=NULL (Size = 4000), @p80=NULL (Size = 100), @p81=NULL (Size = 1000), @p82='False', @p83=NULL (DbType = Boolean), @p84=NULL (Size = 4000), @p85='- Alkanai dega ore arba deguonyje (visiškoji oksidacija), susidarant \(CO_2\) ir \(H_2O\). - Degimo reakcija yra egzoterminė (išskiria šilumą). - Alkanų ir oro mišiniai tam tikromis proporcijomis yra sprogūs. - Kontroliuojama katalizinė (dalinė) oksidacija leidžia gauti deguonies turinčius junginius: alkoholius, aldehidus, karboksirūgštis. - Pramonėje metanas oksiduojamas į metanolį (\(CH_3OH\)) arba metanalį (HCHO).' (Size = 4000), @p86=NULL (Size = 4000), @p87=NULL (Size = 100), @p88=NULL (Size = 1000), @p89='7', @p90=NULL (Size = 4000), @p91=NULL (Size = 4000), @p92='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p93=NULL (DbType = Boolean), @p94=NULL (Size = 4000), @p95=NULL (Size = 100), @p96=NULL (Size = 1000), @p97='Alkanų oksidacijos reakcijos yra svarbios tiek energijos gamyboje (degimas), tiek chemijos pramonėje (katalizinė oksidacija), leidžiančios iš gamtinių žaliavų gauti vertingus produktus.' (Size = 4000), @p98=NULL (Size = 4000), @p99=NULL (Size = 100), @p100=NULL (Size = 1000), @p101='Alkanų cheminės savybės: Oksidacija' (Size = 2000), @p102='alkanu chemines savybes oksidacija' (Size = 2000), @p103='0', @p104='0', @p105='0', @p106='0', @p107='0', @p108='0', @p109='0', @p110='0', @p111='0', @p112=NULL (DbType = DateTime2), @p113='1', @p114='d6ae3086-f538-4920-bf73-d145d8ad4e44', @p115='True', @p116='Pagrindinis pramoninis alkanų šaltinis yra gamtinės dujos ir nafta, iš kurių alkanai išskiriami frakcinio distiliavimo būdu. Laboratorijoje alkanus galima gauti keliais metodais. Vienas jų – bevandenių karboksirūgščių natrio ar kalio druskų kaitinimas su natrio šarmu (dekarboksilinimas), pvz., metano gavimas iš natrio acetato: $$CH_3COONa + NaOH ightarrow CH_4 + Na_2CO_3$$ (reakcija vyksta kaitinant, dažnai naudojant CaO kaip priedą). Kitas metodas yra Viurco (Wurtz) sintezė, kai halogenalkanai reaguoja su metaliniu natriu, sudarydami ilgesnės grandinės alkaną, pvz., etano gavimas iš brommetano: $$2CH_3Br + 2Na ightarrow C_2H_6 + 2NaBr$$.' (Size = 4000), @p117=NULL (Size = 4000), @p118=NULL (Size = 100), @p119=NULL (Size = 1000), @p120='False', @p121=NULL (DbType = Boolean), @p122=NULL (Size = 4000), @p123='- Pramoninis alkanų šaltinis – gamtinės dujos ir nafta (išskiriami frakcinio distiliavimo būdu). - Laboratorinis gavimas: karboksirūgščių druskų dekarboksilinimas kaitinant su šarmu (pvz., $$CH_3COONa + NaOH ightarrow CH_4 + Na_2CO_3$$). - Laboratorinis gavimas: Viurco (Wurtz) sintezė – halogenalkanų reakcija su metaliniu natriu, sudarant ilgesnę anglies grandinę (pvz., $$2CH_3Br + 2Na ightarrow C_2H_6 + 2NaBr$$). - Viurco reakcija efektyviausia simetriniams alkanams gauti; naudojant skirtingus halogenalkanus, susidaro produktų mišinys.' (Size = 4000), @p124=NULL (Size = 4000), @p125=NULL (Size = 100), @p126=NULL (Size = 1000), @p127='8', @p128=NULL (Size = 4000), @p129=NULL (Size = 4000), @p130='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p131=NULL (DbType = Boolean), @p132=NULL (Size = 4000), @p133=NULL (Size = 100), @p134=NULL (Size = 1000), @p135='Nors pramonėje alkanai gaunami iš gamtinių išteklių, laboratoriniai sintezės metodai, tokie kaip dekarboksilinimas ir Viurco reakcija, yra svarbūs specifinių alkanų struktūrų gavimui ir organinės sintezės principų supratimui.' (Size = 4000), @p136=NULL (Size = 4000), @p137=NULL (Size = 100), @p138=NULL (Size = 1000), @p139='Alkanų gavimas' (Size = 2000), @p140='alkanu gavimas' (Size = 2000), @p141='0', @p142='0', @p143='0', @p144='0', @p145='0', @p146='0', @p147='0', @p148='0', @p149='0', @p150=NULL (DbType = DateTime2), @p151='1', @p152='df5ca850-876f-467d-a229-561ffc089165', @p153='True', @p154='Alkanai yra sotieji angliavandeniliai, kurių bendroji formulė yra \(C_nH_{2n+2}\), kur n yra anglies atomų skaičius molekulėje. Dėl viengubųjų C-C ir C-H jungčių (sigma, σ, tipo), alkanai negali prisijungti daugiau atomų. Jų pavadinimai sudaromi su priesaga „-anas“. Pirmieji keturi nariai (metanas \(CH_4\), etanas \(C_2H_6\), propanas \(C_3H_8\), butanas \(C_4H_{10}\)) turi istoriškai susiklosčiusius pavadinimus, o kiti vadinami pagal anglies atomų skaičių.' (Size = 4000), @p155=NULL (Size = 4000), @p156=NULL (Size = 100), @p157=NULL (Size = 1000), @p158='False', @p159=NULL (DbType = Boolean), @p160=NULL (Size = 4000), @p161='- Alkanų bendroji formulė: \(C_nH_{2n+2}\). - Visi ryšiai alkanuose yra viengubieji sigma (σ) ryšiai (C-C ir C-H). - Alkanai yra sotieji angliavandeniliai – negali prisijungti kitų atomų. - Pavadinimų priesaga yra „-anas“. - Junginiai su panašiomis savybėmis, besiskiriantys \(CH_2\) grupe, sudaro homologinę eilę.' (Size = 4000), @p162=NULL (Size = 4000), @p163=NULL (Size = 100), @p164=NULL (Size = 1000), @p165='4', @p166=NULL (Size = 4000), @p167=NULL (Size = 4000), @p168='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p169=NULL (DbType = Boolean), @p170=NULL (Size = 4000), @p171=NULL (Size = 100), @p172=NULL (Size = 1000), @p173='Supratimas apie alkanų bendrąją formulę, struktūrą ir pavadinimų darybą yra fundamentalus pagrindas tolesniam organinės chemijos mokymuisi, leidžiantis sisteminti ir prognozuoti junginių savybes.' (Size = 4000), @p174=NULL (Size = 4000), @p175=NULL (Size = 100), @p176=NULL (Size = 1000), @p177='Alkanų bendroji charakteristika ir struktūra' (Size = 2000), @p178='alkanu bendroji charakteristika ir struktura' (Size = 2000), @p179='0', @p180='0', @p181='0', @p182='0', @p183='0', @p184='0', @p185='0', @p186='0', @p187='0', @p188=NULL (DbType = DateTime2), @p189='1'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF; SET NOCOUNT ON; INSERT INTO [ScannerCards] ([Id], [Active], [Context], [ContextBackup], [ContextStorageMediaName], [ContextStorageMediaUrl], [Deleted], [FactErrors], [FactErrorsExplanation], [Facts], [FactsBackup], [FactsStorageMediaName], [FactsStorageMediaUrl], [Position], [ProcessorGenerateImagePrompt], [Prompt], [ScannerId], [SpellingErrors], [SpellingErrorsExplanation], [StorageMediaName], [StorageMediaUrl], [Summary], [SummaryBackup], [SummaryStorageMediaName], [SummaryStorageMediaUrl], [Title], [TitleSlug], [TotalFillTheBlankSelectionQuestions], [TotalMultipleSelectionQuestions], [TotalOrderingQuestions], [TotalQuestionPoints], [TotalQuestions], [TotalShortAnswerQuestions], [TotalSingleSelectionQuestions], [TotalSources], [TotalTrueFalseQuestions], [Verified], [Version]) VALUES (@p0, @p1, @p2, @p3, @p4, @p5, @p6, @p7, @p8, @p9, @p10, @p11, @p12, @p13, @p14, @p15, @p16, @p17, @p18, @p19, @p20, @p21, @p22, @p23, @p24, @p25, @p26, @p27, @p28, @p29, @p30, @p31, @p32, @p33, @p34, @p35, @p36, @p37), (@p38, @p39, @p40, @p41, @p42, @p43, @p44, @p45, @p46, @p47, @p48, @p49, @p50, @p51, @p52, @p53, @p54, @p55, @p56, @p57, @p58, @p59, @p60, @p61, @p62, @p63, @p64, @p65, @p66, @p67, @p68, @p69, @p70, @p71, @p72, @p73, @p74, @p75), (@p76, @p77, @p78, @p79, @p80, @p81, @p82, @p83, @p84, @p85, @p86, @p87, @p88, @p89, @p90, @p91, @p92, @p93, @p94, @p95, @p96, @p97, @p98, @p99, @p100, @p101, @p102, @p103, @p104, @p105, @p106, @p107, @p108, @p109, @p110, @p111, @p112, @p113), (@p114, @p115, @p116, @p117, @p118, @p119, @p120, @p121, @p122, @p123, @p124, @p125, @p126, @p127, @p128, @p129, @p130, @p131, @p132, @p133, @p134, @p135, @p136, @p137, @p138, @p139, @p140, @p141, @p142, @p143, @p144, @p145, @p146, @p147, @p148, @p149, @p150, @p151), (@p152, @p153, @p154, @p155, @p156, @p157, @p158, @p159, @p160, @p161, @p162, @p163, @p164, @p165, @p166, @p167, @p168, @p169, @p170, @p171, @p172, @p173, @p174, @p175, @p176, @p177, @p178, @p179, @p180, @p181, @p182, @p183, @p184, @p185, @p186, @p187, @p188, @p189);
3.	info: 2025-04-25 18:40:34.938 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 10ms [Parameters=[@__8__locals1_sub_Id_0='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT COUNT(*) FROM [ScannerCards] AS [s] WHERE [s].[ScannerId] = @__8__locals1_sub_Id_0 AND [s].[Deleted] = CAST(0 AS bit)
4.	info: 2025-04-25 18:40:34.975 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 10ms [Parameters=[@__p_0='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54' (Nullable = true)], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT TOP(1) [s].[Id], [s].[Active], [s].[CheatSheet], [s].[CheatSheet2], [s].[Deleted], [s].[FactErrors], [s].[FactErrorsExplanation], [s].[ParentCategory2Id], [s].[ParentCategoryId], [s].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s].[Prompt], [s].[Reference], [s].[ReferenceSlug], [s].[SiteId], [s].[SpellingErrors], [s].[SpellingErrorsExplanation], [s].[Summary], [s].[Title], [s].[TitleBackup], [s].[TitleSlug], [s].[TotalCards], [s].[TotalCards2], [s].[TotalCategories], [s].[TotalPages], [s].[Verified] FROM [Scanners] AS [s] WHERE [s].[Id] = @__p_0
5.	info: 2025-04-25 18:40:35.005 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 10ms [Parameters=[@p24='f9dd2979-bdbd-4b50-be6c-df6fed7a0d54', @p0='True', @p1='##### sočiųjų angliavandenių (alkanų) apžvalga \| Savybė \| Aprašymas \| \| :-------------------- \| :-------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Bendroji formulė \| $$C_nH_{2n+2}$$ \| \| Priesaga \| -an- \| \| Ryšiai \| Tarp C-C ir C-H atomų susidaro viengubieji $$\sigma$$ ryšiai. \| \| Reaktyvumas \| Neprisijungia vandenilio ar kitų elementų. Būdingos pakaitų (substitucijos) ir skilimo (eliminavimo) reakcijos. \| \| Izomerija \| Būdinga anglies atomų grandinės izomerija. Didėjant anglies atomų skaičiui, didėja izomerų skaičius. \| \| Paplitimas \| Gamtinės dujos, nafta, parafinas, ozokeritas, bičių vaškas, augalų vaškai. \| \| Gavimas \| Pramonėje: iš naftos ir gamtinių dujų (frakcinis distiliavimas, krekingas). Laboratorijoje: kaitinant natrio acetatą su NaOH, Viurco sintezė, Kolbės elektrolizė. \| ##### alkanų pavadinimai ir fizikinės savybės \| Formulė \| Pavadinimas \| Agregatinė būsena (normaliomis sąlygomis) \| Virimo temperatūra (°C) \| Pakaitas (R-) \| Pakaito pavadinimas \| \| :-------- \| :---------- \| :-------------------------------------- \| :--------------------- \| :---------- \| :----------------- \| \| $$CH_4$$ \| metanas \| dujos \| -161,6 \| $$CH_3-$$ \| metilas \| \| $$C_2H_6$$ \| etanas \| dujos \| -88,6 \| $$C_2H_5-$$ \| etilas \| \| $$C_3H_8$$ \| propanas \| dujos \| -42,1 \| $$C_3H_7-$$ \| propilas \| \| $$C_4H_{10}$$ \| butanas \| dujos \| -0,5 \| $$C_4H_9-$$ \| butilas \| \| $$C_5H_{12}$$ \| pentanas \| skystis \| +36,1 \| $$C_5H_{11}-$$ \| pentilas (amilas) \| \| $$C_6H_{14}$$ \| heksanas \| skystis \| +68,7 \| $$C_6H_{13}-$$ \| heksilas \| \| $$C_7H_{16}$$ \| heptanas \| skystis \| +98,5 \| $$C_7H_{15}-$$ \| heptilas \| \| $$C_8H_{18}$$ \| oktanas \| skystis \| +125,6 \| $$C_8H_{17}-$$ \| oktilas \| \| $$C_9H_{20}$$ \| nonanas \| skystis \| +150,7 \| $$C_9H_{19}-$$ \| nonilas \| \| $$C_{10}H_{22}$$ \| dekanas \| skystis \| +174,0 \| $$C_{10}H_{21}-$$ \| decilas \| \| $$C_{16}H_{34}$$ \| heksadekanas\| kietoji medžiaga \| +287 \| $$C_{16}H_{33}-$$ \| heksadecilas \| ##### alkanų gavimo reakcijos \| Reakcijos tipas \| Reakcijos lygtis \| Pastabos \| \| :----------------------- \| :----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| :----------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Natrio druskos kaitinimas su šarmu (Diuma reakcija) \| $$CH_3COONa(k.) + NaOH(k.) \xrightarrow{CaO, t} CH_4(d.) + Na_2CO_3(k.)$$ \| Natrio acetato sausoji distiliacija su natrio šarmu (natrono kalkėmis $$NaOH + CaO$$). $$CaO$$ neleidžia lydytis stiklui. \| \| Viurco sintezė \| $$2 CH_3CH_2Br + 2Na \rightarrow CH_3CH_2CH_2CH_3 + 2NaBr$$ <br> (brometanas) (butanas) \| Iš monohalogenalkanų, veikiant aktyviu metalu (pvz., Na). Tinka simetriniams alkanams gauti. Naudojant skirtingus halogenalkanus, susidaro alkanų mišinys. \| \| Alkenų hidrinimas \| $$CH_2=CH_2 + H_2 \xrightarrow{Pt/Ni/Pd, t} CH_3-CH_3$$ <br> (etenas) (etanas) \| Katalizinis hidrinimas (prisijungia vandenilis). \| ##### alkanų cheminės reakcijos \| Reakcijos tipas \| Reakcijos lygtis \| Pastabos \| \| :----------------- \| :---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| :------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Halogeninimas \| $$CH_4 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CH_3Cl + HCl$$ (chlormetanas) \| Radikalinė pakaitų reakcija ($$S_R$$). Vyksta 300-400 °C temperatūroje arba veikiant UV šviesai ($$h\nu$$). Esant halogeno pertekliui, reakcija tęsiasi pakopomis. \| \| \| $$CH_3Cl + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CH_2Cl_2 + HCl$$ (dichlormetanas) \| \| \| \| $$CH_2Cl_2 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CHCl_3 + HCl$$ (trichlormetanas, chloroformas) \| \| \| \| $$CHCl_3 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CCl_4 + HCl$$ (tetrachlormetanas, tetrachloranglis) \| \| \| Mechanizmas: \| \| \| \| Iniciacija \| $$Cl_2 \xrightarrow{h\nu} \cdot Cl + \cdot Cl$$ \| Homolizinis ryšio skilimas, susidaro radikalai. \| \| Grandinės augimas \| $$\cdot Cl + CH_4 \rightarrow \cdot CH_3 + HCl$$ \| Radikalas reaguoja su molekule, susidaro naujas radikalas. \| \| \| $$\cdot CH_3 + Cl_2 \rightarrow CH_3Cl + \cdot Cl$$ \| \| \| Grandinės nutrūkimas \| $$\cdot Cl + \cdot CH_3 \rightarrow CH_3Cl$$ <br> $$\cdot CH_3 + \cdot CH_3 \rightarrow C_2H_6$$ <br> $$\cdot Cl + \cdot Cl \rightarrow Cl_2$$ \| Radikalų rekombinacija. \| \| Oksidacija (degimas) \| $$C_nH_{2n+2} + \frac{3n+1}{2} O_2 \rightarrow nCO_2 + (n+1)H_2O$$ \| Visiškas degimas (deguonies perteklius). Išsiskiria daug šilumos. Alkanų ir oro mišiniai gali būti sprogūs. \| \| \| $$CH_4 + 2O_2 \rightarrow CO_2 + 2H_2O$$ \| Metano visiškas degimas. \| \| \| $$2CH_4 + 3O_2 \rightarrow 2CO + 4H_2O$$ \| Nepilnas degimas (deguonies trūkumas). Susidaro nuodingos CO dujos. \| \| \| $$CH_4 + O_2 \rightarrow C + 2H_2O$$ \| Nepilnas degimas (didelis deguonies trūkumas). Susidaro suodžiai (C). \| \| Katalizinis oksidavimas \| $$2CH_4 + O_2 \xrightarrow{kat., t, p} 2CH_3OH$$ (metanolis) \| Švelnus oksidavimas specifiniais katalizatoriais. \| \| \| $$CH_4 + O_2 \xrightarrow{kat., t} HCHO + H_2O$$ (metanalis) \| \| \| \| $$2CH_3(CH_2)_2CH_3 + 5O_2 \xrightarrow{kat., t} 4CH_3COOH + 2H_2O$$ \| Iš butano gaunama etano (acto) rūgštis. \| \| Krekingas (pirolizė) \| $$C_{10}H_{22} \xrightarrow{t} C_5H_{12} + C_5H_{10}$$ \| Ilgesnės grandinės alkanų skilimas aukštoje temperatūroje į trumpesnius alkanus ir alkenus. \| \| Dehidrinimas \| $$CH_3-CH_3 \xrightarrow{kat., t} CH_2=CH_2 + H_2$$ \| Vandenilio atskėlimas, susidaro alkenai. \| \| Nitrinimas (Konovalovo reakcija) \| $$CH_4 + HNO_3(sk.) \xrightarrow{140^oC, p} CH_3NO_2 + H_2O$$ (nitrometanas) \| Reakcija su praskiesta azoto rūgštimi aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Vyksta pagal radikalinį mechanizmą. \| ##### apibrėžimai \| Terminai \| Apibrėžimai \| \| :---------------------------- \| :---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Alkanai (parafinai) \| Sotieji acikliniai angliavandeniliai, kurių bendroji formulė $$C_nH_{2n+2}$$. Jų molekulėse tarp anglies atomų yra tik viengubieji kovalentiniai $$\sigma$$ ryšiai. \| \| Homologinė eilė \| Tos pačios klasės organinių junginių eilė, kurios nariai (homologai) turi panašią struktūrą bei chemines savybes ir skiriasi vienas nuo kito $$CH_2$$ grupe. \| \| Homologai \| Junginiai, priklausantys tai pačiai homologinei eilei. \| \| Izomerija \| Reiškinys, kai junginiai turi tą pačią molekulinę formulę (sudėtį), bet skirtingą struktūrą (atomų jungimosi tvarką) arba erdvinį išsidėstymą. \| \| Struktūrinė izomerija \| Izomerijos tipas, kai skiriasi atomų jungimosi tvarka molekulėje (pvz., grandinės izomerija alkanuose). \| \| Radikalas \| Atomas arba atomų grupė, turinti nesuporuotą elektroną(-us). Labai reaktyvi dalelė. \| \| Pakaitų reakcija (substitucija) \| Cheminė reakcija, kurios metu vienas atomas arba atomų grupė molekulėje pakeičiama kitu atomu ar atomų grupe. Alkanams būdingos radikalinės pakaitų reakcijos ($$S_R$$). \| \| Skilimo reakcija (eliminavimas) \| Cheminė reakcija, kurios metu nuo molekulės atskyla atomai arba atomų grupės. Alkanų skilimas aukštoje temperatūroje vadinamas krekingu arba pirolize. \| \| Viurco sintezė \| Cheminė reakcija, skirta simetriniams alkanams gauti iš halogenalkanų, veikiant juos metaliniu natriu. \| \| Krekingas \| Aukštatemperatūris alkanų skilimas į mažesnės molekulinės masės angliavandenilius (alkanus ir alkenus). \|' (Size = -1), @p2='##### Bendroji informacija apie alkanus \| Savybė \| Paaiškinimas \| \| :--------------------- \| :------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Klasė \| Sotieji angliavandeniliai (alkanai) \| \| Apibrėžimas \| Angliavandeniai, kurių molekulėse visi anglies atomai susijungę viengubaisiais (sigma, σ) ryšiais. \| \| Bendroji formulė \| $$C_nH_{2n+2}$$ (n – sveikasis skaičius, anglies atomų skaičius) \| \| Pavadinimo priesaga\| -an- \| \| Reaktingumas \| Neprisijungia kitų atomų (yra sotieji). Būdingos pakaitų (pvz., halogeninimo) ir eliminavimo reakcijos. \| \| Ryšiai \| Tik viengubieji σ (sigma) ryšiai tarp C–C ir C–H atomų. \| \| Homologai \| Junginiai, turintys panašias chemines savybes ir besiskiriantys $$CH_2$$ grupe (pvz., metanas ir etanas). \| ##### Pirmųjų dešimties alkanų homologinė eilė ir savybės \| Formulė \| Pavadinimas \| Agregatinė būsena \| Virimo temperatūra (°C) \| Pakaitas (R-) \| Pakaito pavadinimas \| \| :------------ \| :---------- \| :---------------- \| :---------------------- \| :------------ \| :------------------ \| \| $$CH_4$$ \| Metanas \| Dujos \| -161,6 \| $$CH_3-$$ \| Metilas \| \| $$C_2H_6$$ \| Etanas \| Dujos \| -88,6 \| $$C_2H_5-$$ \| Etilas \| \| $$C_3H_8$$ \| Propanas \| Dujos \| -42,1 \| $$C_3H_7-$$ \| Propilas \| \| $$C_4H_{10}$$ \| Butanas \| Dujos \| -0,5 \| $$C_4H_9-$$ \| Butilas \| \| $$C_5H_{12}$$ \| Pentanas \| Skystis \| +36,1 \| $$C_5H_{11}-$$ \| Pentilas \| \| $$C_6H_{14}$$ \| Heksanas \| Skystis \| +68,7 \| $$C_6H_{13}-$$ \| Heksilas \| \| $$C_7H_{16}$$ \| Heptanas \| Skystis \| +98,5 \| $$C_7H_{15}-$$ \| Heptilas \| \| $$C_8H_{18}$$ \| Oktanas \| Skystis \| +125,6 \| $$C_8H_{17}-$$ \| Oktilas \| \| $$C_9H_{20}$$ \| Nonanas \| Skystis \| +150,7 \| $$C_9H_{19}-$$ \| Nonilas \| \| $$C_{10}H_{22}$$\| Dekanas \| Skystis \| +174,0 \| $$C_{10}H_{21}-$$\| Decilas \| ##### Alkanų izomerija \| Savybė \| Paaiškinimas \| \| :------------------- \| :----------------------------------------------------------------------- \| \| Būdingas tipas \| Grandinės izomerija (struktūrinė). \| \| Priklausomybė \| Didėjant anglies atomų skaičiui alkane, didėja ir galimų izomerų skaičius. \| \| Pavyzdys \| Butanas ($$C_4H_{10}$$) turi du izomerus: n-butaną ir izobutaną (2-metilpropaną). \| ##### Paplitimas gamtoje \| Šaltinis \| Alkanai \| Pastabos \| \| :------------------- \| :---------------------------------------------------------------------- \| :--------------------------------------------------------------------------- \| \| Gamtinės dujos \| Daugiausia metanas ($$CH_4$$), taip pat etanas, propanas, butanas. \| Pagrindinis metano šaltinis pramonei. \| \| Nafta \| Įvairių alkanų (skystų ir kietų) mišinys. \| Pagrindinis skystų ir kietųjų alkanų šaltinis. \| \| Organinių medž. irimas \| Metanas ($$CH_4$$). \| Susidaro pelkėse (pelkių dujos), sąvartynuose, gyvūnų virškinamajame trakte. \| \| Akmens anglis \| Metanas ($$CH_4$$). \| Kaupiasi kloduose, gali sukelti sprogimus šachtose. \| \| Augalinis/gyvūninis vaškas \| Kietieji alkanai (pvz., $$C_{16}H_{34}$$ ir ilgesni). \| Įeina į bičių vaško, augalų lapų, žiedų, sėklų vaško sudėtį. \| ##### Fizikinės savybės (tęsinys) \| Anglies atomų sk. (n) \| Agregatinė būsena (normaliomis sąlygomis) \| Pavyzdžiai \| Pastabos \| \| :---------------------- \| :---------------------------------------- \| :------------------------- \| :------------------------------------------------------------------------ \| \| 1–4 \| Dujos \| Metanas, etanas, propanas, butanas \| Propanas ir butanas lengvai suskystinami esant slėgiui (suskystintos dujos). \| \| 5–15 \| Skysčiai \| Pentanas, heksanas, dekanas \| Sudaro benzino, žibalo frakcijas. \| \| > 15 \| Kietosios medžiagos \| Heksadekanas ($$C_{16}H_{34}$$), eikozanas ($$C_{20}H_{42}$$) \| Parafino sudedamoji dalis. \| \| Tirpumas vandenyje \| Praktiškai netirpūs (hidrofobiniai). \| \| Tirpsta nepoliniuose tirpikliuose. \| \| Tankis \| Mažesnis už vandens tankį. \| \| \| ##### Alkanų gavimo būdai \| Metodas \| Aprašymas \| Pavyzdinė lygtis \| \| :------------------------------ \| :-------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| :---------------------------------------------------------------------------- \| \| Pramoniniai \| Gamtinių dujų ir naftos perdirbimas (frakcinis distiliavimas, krekingas). \| - \| \| Laboratorinis (metano) \| Natrio acetato kaitinimas su natrio šarmo pertekliumi (dalyvaujant CaO kaip džiovikliui ir šarmo skiedikliui). \| $$CH_3COONa(k) + NaOH(k) \xrightarrow{t, CaO} CH_4(d) + Na_2CO_3(k)$$ \| \| Laboratorinis (homologų) \| Viurco (Wurtz) sintezė: halogenalkanų reakcija su metaliniu natriu. \| $$2R-X + 2Na \rightarrow R-R + 2NaX$$ <br> $$C_2H_5Br + CH_3Br + 2Na \rightarrow C_3H_8 + 2NaBr$$ \| \| Hidrinimas \| Alkenų ar alkinų hidrinimas (prisijungiant vandenilį). \| $$C_nH_{2n} + H_2 \xrightarrow{katalizatorius} C_nH_{2n+2}$$ \| ##### Cheminės savybės: pakaitų reakcijos (halogeninimas) \| Reaktantas \| Sąlygos \| Produktai \| Pastabos \| \| :--------- \| :------------------------------------------------ \| :----------------------------------------------------------------------------------------- \| :----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Chloras ($$Cl_2$$) \| UV šviesa ($$h\nu$$) arba aukšta temperatūra (300–400 °C). \| Halogenalkanų mišinys (nuoseklus H pakeitimas Cl). \| Radikalinė grandininė reakcija ($$S_R$$). Gali vykti sprogimas esant stipriai šviesai ar didelėms koncentracijoms. \| \| \| \| $$CH_4 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CH_3Cl + HCl$$ \| Chlormetanas \| \| \| \| $$CH_3Cl + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CH_2Cl_2 + HCl$$ \| Dichlormetanas \| \| \| \| $$CH_2Cl_2 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CHCl_3 + HCl$$ \| Trichlormetanas (chloroformas) \| \| \| \| $$CHCl_3 + Cl_2 \xrightarrow{h\nu} CCl_4 + HCl$$ \| Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas) \| \| Bromas ($$Br_2$$) \| UV šviesa ($$h\nu$$) arba aukšta temperatūra. \| Bromalkanai. \| Reakcija lėtesnė nei su chloru. \| \| Fluoras ($$F_2$$) \| Nereikalingos (vyksta tamsoje, žemoje temp.). \| Anglis (suodžiai), $$C F_4$$, $$H F$$. \| Labai energinga, nekontroliuojama reakcija, dažnai sprogstamoji. Praktiškai nenaudojama tiesioginiam fluorinimui. \| \| Jodas ($$I_2$$) \| - \| Nereaguoja. \| Reakcija termodinamiškai nepalanki, C–I ryšys silpnas. \| ##### Halogeninimo mechanizmas (radikalinis grandininis, $$S_R$$) \| Etapas \| Procesas \| Pavyzdinė lygtis (metano chlorinimas) \| \| :------------------------- \| :------------------------------------------------------------------------ \| :------------------------------------------------------------------- \| \| 1. Iniciacija \| Halogeno molekulės homolizinis skilimas į radikalus veikiant šviesai/šilumai. \| $$Cl_2 \xrightarrow{h\nu \text{ arba } t} \cdot Cl + \cdot Cl$$ \| \| 2. Grandinės augimas \| Radikalas reaguoja su alkano molekule, sudarydamas alkilo radikalą. \| $$\cdot Cl + CH_4 \rightarrow HCl + \cdot CH_3$$ \| \| \| Alkilo radikalas reaguoja su halogeno molekule, sudarydamas halogenalkaną ir naują halogeno radikalą. \| $$\cdot CH_3 + Cl_2 \rightarrow CH_3Cl + \cdot Cl$$ \| \| 3. Grandinės nutrūkimas \| Dviejų radikalų rekombinacija (susijungimas). \| $$\cdot Cl + \cdot Cl \rightarrow Cl_2$$ <br> $$\cdot CH_3 + \cdot CH_3 \rightarrow C_2H_6$$ <br> $$\cdot CH_3 + \cdot Cl \rightarrow CH_3Cl$$ \| ##### Cheminės savybės: oksidacijos reakcijos \| Tipas \| Aprašymas \| Pavyzdinė lygtis \| \| :---------------------------- \| :------------------------------------------------------------------------------------------------------ \| :----------------------------------------------------------------------------- \| \| Visiškas degimas \| Reakcija su deguonies pertekliumi, susidaro $$CO_2$$ ir $$H_2O$$. Išsiskiria daug šilumos. \| $$CH_4(d) + 2O_2(d) \rightarrow CO_2(d) + 2H_2O(s)$$ <br> $$C_4H_{10}(d) + 6.5O_2(d) \rightarrow 4CO_2(d) + 5H_2O(s)$$ \| \| Nevisiškas degimas \| Reakcija su deguonies trūkumu, gali susidaryti $$CO$$ (smalkės), C (suodžiai) ir $$H_2O$$. \| $$2CH_4(d) + 3O_2(d) \rightarrow 2CO(d) + 4H_2O(s)$$ <br> $$CH_4(d) + O_2(d) \rightarrow C(k) + 2H_2O(s)$$ \| \| Katalizinė oksidacija \| Kontroliuojama oksidacija naudojant katalizatorius, gaunami deguoniniai dariniai. \| $$2CH_4 + O_2 \xrightarrow{katalizatorius, t, p} 2CH_3OH$$ (metanolis) <br> $$CH_4 + O_2 \xrightarrow{katalizatorius, t} HCHO + H_2O$$ (metanalis) \| \| Butano katalizinė oksidacija \| Pramoninis etano (acto) rūgšties gavimo būdas. \| $$2C_4H_{10} + 5O_2 \xrightarrow{katalizatorius, t, p} 4CH_3COOH + 2H_2O$$ \| ##### Pagrindinės sąvokos \| Sąvoka \| Apibrėžimas \| \| :--------------------- \| :----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- \| \| Alkanai \| Sotieji acikliniai angliavandeniliai, kurių bendroji formulė yra $$C_nH_{2n+2}$$. \| \| Sotieji angliavand.\| Angliavandeniliai, kuriuose visi anglies atomai susijungę tik viengubaisiais kovalentiniais ryšiais. \| \| Homologinė eilė \| Tos pačios klasės organinių junginių seka, kurios nariai (homologai) turi panašią struktūrą bei chemines savybes ir skiriasi $$CH_2$$ grupe. \| \| Homologai \| Vienos homologinės eilės nariai. \| \| Izomerija \| Reiškinys, kai junginiai turi vienodą molekulinę formulę (kokybinę ir kiekybinę sudėtį), bet skirtingą struktūrą ir savybes. \| \| Grandinės izomerija\| Izomerijos tipas, kai izomerai skiriasi anglies atomų jungimosi tvarka pagrindinėje grandinėje. \| \| Pakaitas (grupė) \| Atomas ar atomų grupė, prijungta prie pagrindinės angliavandenilio grandinės vietoje vandenilio atomo. \| \| Alkilgrupė (R-) \| Vienvalentė grupė, susidaranti iš alkano atėmus vieną vandenilio atomą (pvz., metilas $$CH_3-$$, etilas $$C_2H_5-$$). \| \| Sigma (σ) ryšys \| Viengubasis kovalentinis ryšys, susidarantis tiesiogiai persiklojant atomų orbitalėms išilgai linijos, jungiančios atomų branduolius. \| \| Pakaitų reakcija (S)\| Cheminė reakcija, kurios metu atomas ar atomų grupė molekulėje pakeičiama kitu atomu ar atomų grupe. \| \| Radikalas (laisvasis)\| Labai reaktyvi dalelė (atomas ar molekulė) su nesuporuotu elektronu. \| \| Radikalinė reakcija (R)\| Cheminė reakcija, vykstanti dalyvaujant laisviesiems radikalams kaip tarpiniams produktams. Dažnai inicijuojama šviesa ar šiluma. \| \| Homolizinis skilimas\| Kovalentinio ryšio trūkimas, kai kiekvienam susidariusiam fragmentui (radikalui) lieka po vieną iš bendros elektronų poros elektronų. \| \| Viurco (Wurtz) sintezė\| Metodas alkanams gauti, reaguojant halogenalkanams su metaliniu natriu, kurio metu susijungia dvi alkilgrupės. \| \| Oksidacija \| Procesas, kurio metu medžiaga jungiasi su deguonimi, netenka elektronų arba didėja elemento oksidacijos laipsnis. Alkanų atveju – degimas arba reakcija su oksidatoriumi. \|' (Size = -1), @p3='False', @p4='False' (Nullable = true), @p5='' (Size = 4000), @p6='24a44ecc-5a32-515c-a465-778ad400ad6b' (Nullable = true), @p7='ef5107d6-1141-c73a-1c60-23ada1d6f326' (Nullable = true), @p8=NULL (Size = 4000), @p9='Sukurk išsamų informacinį dokumentą lietuvių kalba apie sočiuosius angliavandenilius (alkanus). Dokumente turi būti: 1. Apibrėžimas: Kas yra alkanai, jų bendroji formulė ($$C_nH_{2n+2}$$), kodėl vadinami „sočiaisiais“, pavadinimų priesaga „-an-“. 2. Struktūra: Molekulėse esančios jungtys (tik viengubosios, $\sigma$), anglies atomų hibridizacija ($$sp^3$$), erdvinė sandara (tetraedrinė), kampai tarp jungčių. 3. Nomenklatūra ir Homologinė eilė: Pirmųjų keturių alkanų pavadinimai, tolimesnių narių pavadinimų sudarymas (graikiški skaitvardžiai + „-an-“). Homologinės eilės apibrėžimas ($$CH_₂$$ grupė), homologų savybių dėsningumai. Pakaitų (alkilų, R-) sąvoka ir pavadinimų sudarymas („-il-“). Pateik sąrašą su pirmųjų dešimties alkanų formulėmis ir pavadinimais bei atitinkamų alkilų grupių formulėmis ir pavadinimais. 4. Izomerija: Struktūrinės (grandinės) izomerijos apibrėžimas alkanuose. Nurodyk, nuo kurio alkano ji pasireiškia (butano). Pateik pentano ($$C_₅H_{₁₂}$$) izomerų pavyzdį (pavadinimai ir struktūros). Pažymėk, kad izomerai skiriasi fizikinėmis savybėmis. 5. Fizikinės savybės: Agregatinės būsenos normaliomis sąlygomis (C1-C4 dujos, C5-C~15 skysčiai, >C15 kietosios). Virimo ir lydymosi temperatūrų kitimo tendencijos didėjant grandinei (van der Valso jėgos). Tirpumas vandenyje ir organiniuose tirpikliuose (nepoliniai junginiai). Tankis palyginti su vandeniu. Dujinių alkanų suskystinimas. 6. Radimas gamtoje ir gavimas: Pagrindiniai gamtiniai šaltiniai (gamtinės dujos, nafta). Metano susidarymas gamtoje (anaerobinis irimas, pelkės, kt.). Aukštesnieji alkanai (parafinas, vaškai). Pramoninė gavyba (naftos frakcinė distiliacija). 7. Sintezė laboratorijoje: Metano gavimas (iš natrio acetato). Aukštesniųjų alkanų gavimas (Viurco sintezė iš halogenalkanų, simetrinių alkanų ir mišinių susidarymas). Įtrauk reakcijų lygtis. 8. Cheminės savybės: Bendras reaktingumas (santykinai inertiški). Pagrindiniai reakcijų tipai (pakaitų, oksidacijos, skilimo aukštoje T). * Pakaitų reakcijos (Halogeninimas): Reakcijos su halogenais (Cl₂, Br₂, F₂, I₂ reaktingumo palyginimas). Reakcijos sąlygos (UV šviesa, aukšta temperatūra). Laipsniško pakeitimo pavyzdys (metano chlorinimas). Įtrauk reakcijų lygtis. * Radikalinis halogeninimo mechanizmas: Paaiškink grandininį radikalinį mechanizmą (Sr) trimis stadijomis (inicijavimas, grandinės vystymasis, grandinės nutraukimas), naudodamas metano chlorinimo pavyzdį. Pateik kiekvienos stadijos reakcijų lygtis. * Oksidacijos reakcijos: Visiškas degimas (produktai $$CO_₂$$ ir $$H_₂O$$, šilumos išsiskyrimas, naudojimas kurui). Pateik degimo reakcijos pavyzdį (pvz., propano). Kontroliuojama/nevisiškai oksidacija (katalizatoriai, sąlygos), gaunant kitus deguoninius junginius (metanolį, metanalį, etano rūgštį). Įtrauk pavyzdinių reakcijų lygtis. 9. Formatas: Aiškiai struktūruok informaciją naudodamas antraštes ir paantraštes. Įtrauk santraukos skiltį arba atmintinę (cheatsheet) su lentelėmis, apibendrinančiomis svarbiausią informaciją: bendrąsias savybes, pirmuosius 10 alkanų ir jų pakaitus, izomerijos pavyzdį, fizikinių savybių tendencijas, radimo gamtoje/gavimo būdus, cheminių reakcijų santrauką, mechanizmo etapus, pagrindinių terminų žodynėlį. 10. Kalba: Lietuvių. 11. Stilius: Informacinis, mokomasis, chemiškai tikslus. Naudok chemines formules ten, kur tinka (pvz., $$C_nH_{2n+2}$$, $$CH_₄$$, $$sp^3$$).' (Size = 4000), @p10='Chemija / Serija Prieš egzaminą“ Chemija 11–12 klasės / Chemija' (Size = 1000), @p11='chemija serija pries egzamina chemija 1112 klases chemija' (Size = 1000), @p12='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @p13='False' (Nullable = true), @p14='' (Size = 4000), @p15='# 4.3. Sotieji Angliavandeniai (Alkanai) Angliavandeniai, kurių bendroji formulė CnH₂n+₂, vadinami sočiaisiais angliavandeniais arba alkanais. Jie nepajėgūs prisijungti vandenilio ar kitų elementų. Bendrojoje formulėje n yra sveikasis skaičius, nurodantis anglies atomų skaičių angliavandenilyje. Alkanų pavadinimams būdinga priesaga -an-. Paprasčiausias alkanas yra metanas (CH₄). Alkanų molekulėse tarp C-C ir C-H atomų susidaro σ ryšiai. Alkanų C-C ryšio kampas, stiprumas ir ilgis pateikiami lentelėje. Pirmieji keturi alkanai (metanas, etanas, propanas ir butanas) turi istoriškai susiklosčiusius pavadinimus. Daugelio angliavandenių cheminės savybės panašios į metano. Jie vadinami metano homologais. Alkanų pavadinimai ir fizikinės savybės \| Formulė \| Pavadinimas \| Agregatinė būsena \| Virimo temperatūra (°C) \| Pakaitas (R-) \| Pakaito pavadinimas \| \| :----- \| :---------- \| :--------------- \| :--------------------- \| :---------- \| :----------------- \| \| CH₄ \| Metanas \| Dujos \| -161,6 \| CH₃- \| Metilas \| \| C₂H₆ \| Etanas \| Dujos \| -88,6 \| C₂H₅- \| Etilas \| \| C₃H₈ \| Propanas \| Dujos \| -42,1 \| C₃H₇- \| Propilas \| \| C₄H₁₀ \| Butanas \| Dujos \| -0,5 \| C₄H₉- \| Butilas \| \| C₅H₁₂ \| Pentanas \| Skystis \| +36,1 \| C₅H₁₁- \| Pentilas \| \| C₆H₁₄ \| Heksanas \| Skystis \| +68,7 \| C₆H₁₃- \| Heksilas \| \| C₇H₁₆ \| Heptanas \| Skystis \| +98,5 \| C₇H₁₅- \| Heptilas \| \| C₈H₁₈ \| Oktanas \| Skystis \| +125,6 \| C₈H₁₇- \| Oktilas \| \| C₉H₂₀ \| Nonanas \| Skystis \| +150,7 \| C₉H₁₉- \| Nonilas \| \| C₁₀H₂₂ \| Dekanas \| Skystis \| +174,0 \| C₁₀H₂₁- \| Decilas \| Izomerija Alkanams būdinga C atomų grandinės izomerija. Didėjant anglies atomų skaičiui alkane, didėja ir jo izomerų skaičius. Paplitimas gamtoje Gamtoje metanas susidaro yrant augalų ir gyvūnų liekanoms be deguonies. Dėl to šiuolaikinėse atliekų perdirbimo technologijose surenkamas metanas panaudojamas kaip kuras (sudaro apie 40 mln. tonų per metus). Pelkėtose vietose kylantys burbuliukai taip pat yra daugiausia metano dujos – pelkės jų išskiria 225 mln. tonų per metus, nors metanas silpnai tirpsta vandenyje. Metano išsiskiria akmens anglies kloduose ir kaupiasi šachtose, todėl gali sukelti sprogimus. Kietosios agregatinės būsenos alkanai įeina į bičių vaško ir kai kurių augalų lapų, žiedų bei sėklų vaško sudėtį. Fizikinės savybės Alkanai, kurių n > 15, yra kietosios medžiagos (pavyzdžiui, heksadekanas C₁₆H₃₄, eikozanas C₂₀H₄₂). Padidinus slėgį, propanas ir butanas suskystėja kambario temperatūroje, todėl jie sudaro suskystintas dujas, naudojamas buityje ir kaip automobilių kuras. Gavimas Pramonėje alkanai gaunami iš naftos ir gamtinių dujų. Metano gavimas laboratorijoje: 1. Kaitinant natrio acetatą su kietu natrio hidroksidu (kartu su džiovikliu – negesintomis kalkėmis CaO): CH₃COONa + NaOH → CH₄ + Na₂CO₃ 2. Metano homologai gaunami Viurco sinteze iš monohalogenintų angliavandenilių, pavyzdžiui: C₂H₅Br + CH₃Br + 2Na → C₃H₈ + 2NaBr (brometanas) (brommetanas) (propanas) Cheminės savybės Alkanams nebūdingos prijungimo reakcijos. Vyksta eliminavimo ir pakaitų reakcijos. Pakaitų reakcijos Alkanams būdingos reakcijos su halogenais (halogeninimo reakcijos). Pramonėje halogeninimo reakcijos vykdomos 300-400 °C temperatūroje. Jos gali vykti ir kambario temperatūroje, tačiau reikalingi saulės šviesos arba ultravioletinės lempos spinduliai: CH₄ + Cl₂ → CH₃Cl + HCl (chlormetanas) Esant stipriai šviesai, dujų mišinys gali sprogti. Kai yra halogenų perteklius, vandenilio atomai toliau keičiami halogenais: CH₃Cl + Cl₂ → CH₂Cl₂ + HCl (dichlormetanas) CH₂Cl₂ + Cl₂ → CHCl₃ + HCl (trichlormetanas) CHCl₃ + Cl₂ → CCl₄ + HCl (tetrachlormetanas) Pakaitų reakcijos su bromu vyksta lėčiau. Halogeninimo reakcijoms fluoras nenaudojamas, nes alkanai labai greitai suskyla į galutinius produktus (CF₄ ir HF) ir įvyksta sprogimas. Reakcija su jodu nevyksta. Alkanų reakcijos su halogenais yra sudėtingos radikalinės grandininės pakaitų reakcijos (Sr, kur S – pakaitų reakcija, R – radikalinė reakcija). Stipriai apšvietus ar kitaip suteikus išorinės energijos, pirmiausia nutrūksta silpnesnis ryšys. Kadangi Cl-Cl ryšio energija (242,6 kJ/mol) mažesnė už C-H ryšio energiją (339 kJ/mol), chloro molekulė skyla į atomus: Cl:Cl → ·Cl + ·Cl Chloro atomai, turintys vieną nesuporuotąjį elektroną, yra chemiškai aktyvūs. Jiems susidūrus su metano molekule, įvyksta reakcija ir susidaro chemiškai labai aktyvus laisvasis metilo radikalas ·CH₃: ·Cl + CH₄ → ·CH₃ + HCl Susidaręs metilo radikalas reaguoja su kita chloro molekule: ·CH₃ + Cl₂ → ·Cl + CH₃Cl Vyksta daug tokių tarpusavio reakcijų, sudarančių ilgą virsmų grandinę. Ji gali nutrūkti reaguojant dviem radikalams: ·Cl + ·CH₃ → CH₃Cl arba ·CH₃ + ·CH₃ → CH₃-CH₃ arba ·Cl + ·Cl → Cl:Cl (arba Cl₂) Oksidacijos reakcijos Alkanai ore dega. Metano ir oro mišiniai yra sprogūs: CH₄ + 2O₂ → CO₂ + 2H₂O Pramonėje katalizinio oksidavimo būdu iš metano gaunamas metanolis ir metanalis. Metano homologai taip pat naudojami pramonėje, pavyzdžiui, iš butano gaunama etano (acto) rūgštis: 2CH₃(CH₂)₂CH₃ + 5O₂ → 4CH₃COOH + 2H₂O ' (Size = -1), @p16='Sotieji angliavandeniliai (alkanai)' (Size = 2000), @p17='Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Gyvybės chemija / Sotieji angliavandeniliai (alkanai)' (Size = 4000), @p18='organiniu junginiu sandara savybes ir taikymas gyvybes chemija sotieji angliavandeniliai alkanai' (Size = 2000), @p19='3', @p20='8', @p21='2', @p22='2', @p23=NULL (DbType = DateTime2)], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF; SET NOCOUNT ON; UPDATE [Scanners] SET [Active] = @p0, [CheatSheet] = @p1, [CheatSheet2] = @p2, [Deleted] = @p3, [FactErrors] = @p4, [FactErrorsExplanation] = @p5, [ParentCategory2Id] = @p6, [ParentCategoryId] = @p7, [ProcessorGenerateImagePrompt] = @p8, [Prompt] = @p9, [Reference] = @p10, [ReferenceSlug] = @p11, [SiteId] = @p12, [SpellingErrors] = @p13, [SpellingErrorsExplanation] = @p14, [Summary] = @p15, [Title] = @p16, [TitleBackup] = @p17, [TitleSlug] = @p18, [TotalCards] = @p19, [TotalCards2] = @p20, [TotalCategories] = @p21, [TotalPages] = @p22, [Verified] = @p23 OUTPUT 1 WHERE [Id] = @p24;
6.	info: 2025-04-25 18:40:35.929 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 16ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [c].[Id], [c].[Active], [c].[Deleted], [c].[Description], [c].[DescriptionBackup], [c].[Left], [c].[ParentId], [c].[Position], [c].[ProcessorGenerateImagePrompt], [c].[Right], [c].[SiteId], [c].[StorageMediaName], [c].[StorageMediaUrl], [c].[Title], [c].[TitleBackup], [c].[TitleSlug], [c].[TotalChildren], [c].[TotalScanners], [c].[TotalYoutubeVideos] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id]
7.	info: 2025-04-25 18:40:36.091 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 94ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [c4].[Id], [c4].[Active], [c4].[Deleted], [c4].[Description], [c4].[DescriptionBackup], [c4].[Left], [c4].[ParentId], [c4].[Position], [c4].[ProcessorGenerateImagePrompt], [c4].[Right], [c4].[SiteId], [c4].[StorageMediaName], [c4].[StorageMediaUrl], [c4].[Title], [c4].[TitleBackup], [c4].[TitleSlug], [c4].[TotalChildren], [c4].[TotalScanners], [c4].[TotalYoutubeVideos], [c].[Id] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) INNER JOIN ( SELECT [c0].[Id], [c0].[Active], [c0].[Deleted], [c0].[Description], [c0].[DescriptionBackup], [c0].[Left], [c0].[ParentId], [c0].[Position], [c0].[ProcessorGenerateImagePrompt], [c0].[Right], [c0].[SiteId], [c0].[StorageMediaName], [c0].[StorageMediaUrl], [c0].[Title], [c0].[TitleBackup], [c0].[TitleSlug], [c0].[TotalChildren], [c0].[TotalScanners], [c0].[TotalYoutubeVideos] FROM [Categories] AS [c0] WITH (NOLOCK) WHERE [c0].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c0].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [c4] ON [c].[Id] = [c4].[ParentId] WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id], [c4].[Position], [c4].[Id]
8.	info: 2025-04-25 18:40:36.104 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 11ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s5].[Id], [s5].[Active], [s5].[CheatSheet], [s5].[CheatSheet2], [s5].[Deleted], [s5].[FactErrors], [s5].[FactErrorsExplanation], [s5].[ParentCategory2Id], [s5].[ParentCategoryId], [s5].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s5].[Prompt], [s5].[Reference], [s5].[ReferenceSlug], [s5].[SiteId], [s5].[SpellingErrors], [s5].[SpellingErrorsExplanation], [s5].[Summary], [s5].[Title], [s5].[TitleBackup], [s5].[TitleSlug], [s5].[TotalCards], [s5].[TotalCards2], [s5].[TotalCategories], [s5].[TotalPages], [s5].[Verified], [c].[Id] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) INNER JOIN ( SELECT [c3].[ScannerId], [c3].[CategoryId], [s1].[Id], [s1].[Active], [s1].[CheatSheet], [s1].[CheatSheet2], [s1].[Deleted], [s1].[FactErrors], [s1].[FactErrorsExplanation], [s1].[ParentCategory2Id], [s1].[ParentCategoryId], [s1].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s1].[Prompt], [s1].[Reference], [s1].[ReferenceSlug], [s1].[SiteId], [s1].[SpellingErrors], [s1].[SpellingErrorsExplanation], [s1].[Summary], [s1].[Title], [s1].[TitleBackup], [s1].[TitleSlug], [s1].[TotalCards], [s1].[TotalCards2], [s1].[TotalCategories], [s1].[TotalPages], [s1].[Verified] FROM [CategoryScanners] AS [c3] INNER JOIN [Scanners] AS [s1] ON [c3].[ScannerId] = [s1].[Id] WHERE [s1].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s1].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s5] ON [c].[Id] = [s5].[CategoryId] WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id], [s5].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId]
9.	info: 2025-04-25 18:40:36.257 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 47ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [s6].[Id], [s6].[Active], [s6].[Context], [s6].[ContextBackup], [s6].[ContextStorageMediaName], [s6].[ContextStorageMediaUrl], [s6].[Deleted], [s6].[FactErrors], [s6].[FactErrorsExplanation], [s6].[Facts], [s6].[FactsBackup], [s6].[FactsStorageMediaName], [s6].[FactsStorageMediaUrl], [s6].[Position], [s6].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s6].[Prompt], [s6].[ScannerId], [s6].[SpellingErrors], [s6].[SpellingErrorsExplanation], [s6].[StorageMediaName], [s6].[StorageMediaUrl], [s6].[Summary], [s6].[SummaryBackup], [s6].[SummaryStorageMediaName], [s6].[SummaryStorageMediaUrl], [s6].[Title], [s6].[TitleSlug], [s6].[TotalFillTheBlankSelectionQuestions], [s6].[TotalMultipleSelectionQuestions], [s6].[TotalOrderingQuestions], [s6].[TotalQuestionPoints], [s6].[TotalQuestions], [s6].[TotalShortAnswerQuestions], [s6].[TotalSingleSelectionQuestions], [s6].[TotalSources], [s6].[TotalTrueFalseQuestions], [s6].[Verified], [s6].[Version], [c].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s5].[Id] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) INNER JOIN ( SELECT [c3].[ScannerId], [c3].[CategoryId], [s1].[Id] FROM [CategoryScanners] AS [c3] INNER JOIN [Scanners] AS [s1] ON [c3].[ScannerId] = [s1].[Id] WHERE [s1].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s1].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s5] ON [c].[Id] = [s5].[CategoryId] INNER JOIN ( SELECT [s2].[Id], [s2].[Active], [s2].[Context], [s2].[ContextBackup], [s2].[ContextStorageMediaName], [s2].[ContextStorageMediaUrl], [s2].[Deleted], [s2].[FactErrors], [s2].[FactErrorsExplanation], [s2].[Facts], [s2].[FactsBackup], [s2].[FactsStorageMediaName], [s2].[FactsStorageMediaUrl], [s2].[Position], [s2].[ProcessorGenerateImagePrompt], [s2].[Prompt], [s2].[ScannerId], [s2].[SpellingErrors], [s2].[SpellingErrorsExplanation], [s2].[StorageMediaName], [s2].[StorageMediaUrl], [s2].[Summary], [s2].[SummaryBackup], [s2].[SummaryStorageMediaName], [s2].[SummaryStorageMediaUrl], [s2].[Title], [s2].[TitleSlug], [s2].[TotalFillTheBlankSelectionQuestions], [s2].[TotalMultipleSelectionQuestions], [s2].[TotalOrderingQuestions], [s2].[TotalQuestionPoints], [s2].[TotalQuestions], [s2].[TotalShortAnswerQuestions], [s2].[TotalSingleSelectionQuestions], [s2].[TotalSources], [s2].[TotalTrueFalseQuestions], [s2].[Verified], [s2].[Version] FROM [ScannerCards] AS [s2] WHERE [s2].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s2].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s6] ON [s5].[Id] = [s6].[ScannerId] WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id], [s5].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s6].[TitleSlug], [s6].[Id]
10.	info: 2025-04-25 18:40:36.296 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 38ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [q0].[Id], [q0].[Active], [q0].[Created], [q0].[Deleted], [q0].[Points], [q0].[ProcessorGenerateImagePrompt], [q0].[ScannerCardId], [q0].[StorageMediaName], [q0].[StorageMediaUrl], [q0].[Title], [q0].[TotalAnswers], [q0].[Type], [c].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s5].[Id], [s6].[Id] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) INNER JOIN ( SELECT [c3].[ScannerId], [c3].[CategoryId], [s1].[Id] FROM [CategoryScanners] AS [c3] INNER JOIN [Scanners] AS [s1] ON [c3].[ScannerId] = [s1].[Id] WHERE [s1].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s1].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s5] ON [c].[Id] = [s5].[CategoryId] INNER JOIN ( SELECT [s2].[Id], [s2].[ScannerId], [s2].[TitleSlug] FROM [ScannerCards] AS [s2] WHERE [s2].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s2].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s6] ON [s5].[Id] = [s6].[ScannerId] INNER JOIN ( SELECT [q].[Id], [q].[Active], [q].[Created], [q].[Deleted], [q].[Points], [q].[ProcessorGenerateImagePrompt], [q].[ScannerCardId], [q].[StorageMediaName], [q].[StorageMediaUrl], [q].[Title], [q].[TotalAnswers], [q].[Type] FROM [Questions] AS [q] WHERE [q].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [q].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [q0] ON [s6].[Id] = [q0].[ScannerCardId] WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id], [s5].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s6].[TitleSlug], [s6].[Id], [q0].[Id]
11.	info: 2025-04-25 18:40:36.472 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 175ms [Parameters=[@__id_0='4f5748b0-d3b9-0e30-ba72-b49ffca18fa9', @__site_Id_1='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [s7].[TagId], [s7].[ScannerCardId], [s7].[Id], [s7].[Active], [s7].[Created], [s7].[Deleted], [s7].[Description], [s7].[Links], [s7].[MediaSourceCopyright], [s7].[MediaSourceUrl], [s7].[ShortDescription], [s7].[SiteId], [s7].[StorageMediaName], [s7].[StorageMediaUrl], [s7].[Title], [s7].[TitleSlug], [s7].[Url], [s7].[Wikipedia], [s7].[WikipediaPageId], [s7].[WikipediaUpdated], [c].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s5].[Id], [s6].[Id] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) INNER JOIN ( SELECT [c3].[ScannerId], [c3].[CategoryId], [s1].[Id] FROM [CategoryScanners] AS [c3] INNER JOIN [Scanners] AS [s1] ON [c3].[ScannerId] = [s1].[Id] WHERE [s1].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s1].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s5] ON [c].[Id] = [s5].[CategoryId] INNER JOIN ( SELECT [s2].[Id], [s2].[ScannerId], [s2].[TitleSlug] FROM [ScannerCards] AS [s2] WHERE [s2].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [s2].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s6] ON [s5].[Id] = [s6].[ScannerId] INNER JOIN ( SELECT [t].[TagId], [t].[ScannerCardId], [t0].[Id], [t0].[Active], [t0].[Created], [t0].[Deleted], [t0].[Description], [t0].[Links], [t0].[MediaSourceCopyright], [t0].[MediaSourceUrl], [t0].[ShortDescription], [t0].[SiteId], [t0].[StorageMediaName], [t0].[StorageMediaUrl], [t0].[Title], [t0].[TitleSlug], [t0].[Url], [t0].[Wikipedia], [t0].[WikipediaPageId], [t0].[WikipediaUpdated] FROM [TagScannerCards] AS [t] INNER JOIN [Tags] AS [t0] ON [t].[TagId] = [t0].[Id] WHERE [t0].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [t0].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ) AS [s7] ON [s6].[Id] = [s7].[ScannerCardId] WHERE [c].[Id] = @__id_0 AND [c].[SiteId] = @__site_Id_1 AND [c].[Active] = CAST(1 AS bit) AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Id], [s5].[Id], [s5].[ScannerId], [s5].[CategoryId], [s6].[TitleSlug], [s6].[Id], [s7].[TitleSlug]
12.	info: 2025-04-25 18:40:36.780 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 9ms [Parameters=[@p17='76394c80-0729-464d-aa52-9def810ecf0c', @p0='False', @p1='2025-03-24T21:38:24.1045166', @p2='False', @p3='Vyriausybės obligacijos yra vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais siekiama pasiskolinti lėšų iš investuotojų. Už obligacijas mokamos palūkanos.' (Size = 4000), @p4=NULL (Size = 4000), @p5='CEO' (Size = 500), @p6='https://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/2/2f/Lietuvos-laisves-paskola.jpg' (Size = 1000), @p7='Vyriausybės obligacija – tai valstybės išleisti skolos vertybiniai popieriai, laikomi saugia investicija, nors dažnai ir mažiau pelninga nei įmonių obligacijos.' (Size = 2000), @p8='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @p9='8ef3ea9b-c341-4539-baa6-021f59c9e5e2.JPG' (Size = 100), @p10='https://knowledgenest.blob.core.windows.net/card/8ef3ea9b-c341-4539-baa6-021f59c9e5e2.JPG' (Size = 1000), @p11='Vyriausybės obligacijos' (Size = 500), @p12='vyriausybes obligacijos' (Size = 500), @p13='https://lt.wikipedia.org/?curid=343520' (Size = 1000), @p14='Vyriausybės obligacija – valstybės skolos vertybiniai popieriai, valstybės prisiimtas įsipareigojimas iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – t. y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais dėl perversmų ar kataklizmų valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės, valiutos, infliacijos). Vyriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti kapitalą.' (Size = 4000), @p15='343520' (Nullable = true), @p16='True'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF; SET NOCOUNT ON; UPDATE [Tags] SET [Active] = @p0, [Created] = @p1, [Deleted] = @p2, [Description] = @p3, [Links] = @p4, [MediaSourceCopyright] = @p5, [MediaSourceUrl] = @p6, [ShortDescription] = @p7, [SiteId] = @p8, [StorageMediaName] = @p9, [StorageMediaUrl] = @p10, [Title] = @p11, [TitleSlug] = @p12, [Url] = @p13, [Wikipedia] = @p14, [WikipediaPageId] = @p15, [WikipediaUpdated] = @p16 OUTPUT 1 WHERE [Id] = @p17;
13.	info: 2025-04-25 18:40:36.984 RelationalEventId.CommandExecuted[20101] (Microsoft.EntityFrameworkCore.Database.Command) 38ms [Parameters=[@__site_Id_0='63d6eb4e-8e39-4ac6-8f69-55ee76feccce', @__item_Left_1='3786', @__item_Right_2='3787'], CommandType='Text', CommandTimeout='30'] SELECT [c].[Id], [c].[Active], [c].[Deleted], [c].[Description], [c].[DescriptionBackup], [c].[Left], [c].[ParentId], [c].[Position], [c].[ProcessorGenerateImagePrompt], [c].[Right], [c].[SiteId], [c].[StorageMediaName], [c].[StorageMediaUrl], [c].[Title], [c].[TitleBackup], [c].[TitleSlug], [c].[TotalChildren], [c].[TotalScanners], [c].[TotalYoutubeVideos] FROM [Categories] AS [c] WITH (NOLOCK) WHERE [c].[SiteId] = @__site_Id_0 AND [c].[Left] <= @__item_Left_1 AND [c].[Right] >= @__item_Right_2 AND [c].[Deleted] = CAST(0 AS bit) ORDER BY [c].[Left]
592 ms

Naudojame slapukus, kad pagerintume tavo naršymo patirtį. Pasirinkdami „Sutinku“ sutinkate dėl jų naudojimo. Sužinok daugiau