Valstybės priimami sprendimai, susiję su iždo politika, sukelia grandininę reakciją ekonomikoje. Multiplikatoriaus efektas reiškia, kad vienų asmenų išlaidos tampa kitų asmenų ar įmonių pajamomis, kurios vėl išleidžiamos, ir taip toliau. Šis efektas gali būti ir neigiamas, jei išlaidos mažinamos. Multiplikatoriaus dydis priklauso nuo to, kokia pajamų dalis išleidžiama vartojimui, o kokia – taupymui. Multiplikatorius apskaičiuojamas pagal formulę: 1 / (1 - RPV), kur RPV – ribinis polinkis vartoti. Bendrojo vidaus produkto pokytis apskaičiuojamas: Multiplikatorius x Išlaidų pokytis.

Iždo, arba fiskalinė, politika apima vyriausybės sprendimus dėl mokesčių ir valstybės išlaidų, naudojamus makroekonominei situacijai stabilizuoti. Šios priemonės gali padėti spręsti infliacijos, nedarbo ir bendrojo produkto mažėjimo problemas. Lietuvoje nuo 1999 iki 2003 m. valdžios sektoriaus pajamos mažėjo, bet nuo 2004 m. pradėjo didėti dėl ES paramos ir ekonomikos augimo.

Iždo politikos efektyvumas gali būti ribojamas dėl kelių problemų. Sunku tiksliai apskaičiuoti multiplikatoriaus efektą ir numatyti, kiek bus išleidžiama vartojimui. Taip pat sudėtinga nustatyti, per kiek laiko pasireikš iždo politikos rezultatai. Valstybės ekonomikai įtaką daro pasaulio įvykiai, kurių ji negali kontroliuoti. Be to, iždo politika gali turėti ir neigiamų pasekmių: skatinamoji politika gali didinti infliaciją ir palūkanų normas, o stabdomoji – lėtinti ekonomikos augimą ir didinti nedarbą. Skatinamoji politika taip pat gali didinti valstybės įsiskolinimą.

Siekiant mažinti nedarbą ir didinti bendrąjį produktą, valstybė gali taikyti skatinamąją iždo politiką, didindama išlaidas ir/arba mažindama mokesčius. Tai didina visuminę paklausą, skatindama įmones plėstis ir kurti darbo vietas. Pavyzdžiui, ES paramos lėšų panaudojimas Lietuvoje 2004—2006 m. didino visuminę paklausą ir investicijas. Esant aukštai infliacijai, taikoma stabdomoji iždo politika – mažinamos išlaidos ir/arba didinami mokesčiai, taip mažinant visuminę paklausą ir kainas. Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai griežtą išlaidų politiką infliacijai valdyti.

Iždo politika gali veikti ne tik visuminę paklausą, bet ir visuminę pasiūlą. Mokesčių mažinimas gali skatinti verslo investicijas ir gamybos didinimą, didindamas pasiūlą, bendrąjį produktą ir mažindamas kainų lygį (skatinamoji iždo politika). Padidinus mokesčius, didėja gamybos sąnaudos ir visuminė pasiūla mažėja (stabdomoji iždo politika).