Vandens tiekimo istorija

Šioje temoje apžvelgiama vandens tiekimo istorija nuo senovės Romos akvedukų iki šiuolaikinių vandens valymo metodų. Čia aiškinamasi, kaip žmonės apsirūpindavo geriamuoju vandeniu skirtingais laikotarpiais, kokias problemas kėlė užterštas vanduo ir kaip vystėsi vandentiekio technologijos. Taip pat pateikiamos svarbiausios datos vandens tiekimo istorijoje.

Geriamasis vanduo viduramžiais
Žlugus Romos imperijai, vandens tiekimo technologijos buvo užmirštos. Viduramžiais žmonės vandenį gavo iš šulinių, upių, ežerų arba rinko lietaus vandenį. Tačiau dažnai prie vandens šaltinių buvo įrengiami lauko tualetai, o atliekos buvo pilamos į gatves, užteršdamos geriamąjį vandenį. Dėl to miestuose plito ligos, nors tuo metu žmonės dar nesuprato sąsajos tarp vandens kokybės ir ligų, nes mikrobai nebuvo atrasti.
Svarbiausios datos vandens tiekimo istorijoje
Vandens tiekimo istorija apima tūkstantmečius, pradedant seniausiais žinomais vandens tiekimo įrenginiais Mesopotamijoje ir Egipte, tęsiant Romos akvedukų statyba ir baigiant moderniais vandens valymo metodais. Svarbūs etapai apima pirmųjų geležinių vamzdžių gamybą, Vilniaus vandentiekio paminėjimą istoriniuose šaltiniuose, nuotekų valymo pradžią Londone, tualetų su vandens nuleidimu išradimą, pirmojo vandens gręžinio Klaipėdoje atsiradimą ir vandens chloravimo bei aktyvintųjų anglių filtrų naudojimo pradžią.
Vandens tiekimas senovės Romoje
Prieš 2300 metų romėnai sukūrė pirmąją vandens tiekimo sistemą, naudodami akvedukus – uždengtus kanalus, kuriais šaltinių ir upelių vanduo tekėjo į Romą. Šie akvedukai, siekę iki 400 km ilgį, aprūpino milijoną gyventojų vandeniu, kuris buvo naudojamas fontanuose, baseinuose, kai kuriuose namuose ir pirtyse. Tačiau Roma neturėjo kanalizacijos, todėl atliekos buvo šalinamos į gatves, o vėliau lietaus ir fontanų vandens nuplaunamos į Tibro upę, sukeliant taršą ir ligų pavojų.
Vandentiekio atgimimas
Augant miestams ir didėjant gyventojų skaičiui, šulinių vandens nebepakako, todėl žmonės prisiminė romėnų patirtį ir pradėjo įrenginėti centralizuotus vandentiekius. Vilniuje vandentiekis veikė jau prieš 500 metų, tiekiantis vandenį iš šaltinių mediniais vamzdžiais. Tik turtingi žmonės turėjo vandentiekį namuose, o kiti naudojosi viešaisiais šuliniais. Tačiau kai kuriuose miestuose vanduo buvo imamas iš upių, užterštų nuotekomis. Tik prieš šimtą metų pradėta tirti, filtruoti ir chloruoti geriamąjį vandenį, taip pat pradėta rūpintis nuotekų valymu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com