Garsas yra skirstomas į įvairias rūšis, atsižvelgiant į jo dažnį, kuris yra matuojamas hercais (Hz). Žmogaus ausis yra pritaikyta girdėti garsus, kurių dažnis svyruoja nuo 16 Hz iki 20 000 Hz.

Infragarsas yra apibrėžiamas kaip garso bangos, kurių dažnis yra mažesnis nei 16 Hz. Šios bangos gali atsirasti natūraliai, pavyzdžiui, dėl bangų mūšos ar žemės drebėjimų.

Infragarsas apibrėžiamas kaip garso bangos, kurių dažnis yra mažesnis nei \(16\,\text{Hz}\). Šios bangos natūraliai susidaro gamtoje vykstant galingiems procesams, tokiems kaip žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, audros ar vandenynų bangavimas. Nors žmogus infragarsų negirdi, stiprūs infragarso šaltiniai gali sukelti neigiamą poveikį savijautai, pavyzdžiui, galvos skausmą, ir gali paveikti širdies veiklą, nes jos ritmas artimas infragarso dažniams.

Infragarsas yra garso bangos, kurių dažnis yra mažesnis nei \(16\) Hz, t. y., žemiau žmogaus girdos ribos. Pagrindiniai šaltiniai yra gamtiniai reiškiniai (pvz., žemės drebėjimai, audros) ir kai kurie techniniai įrenginiai.

Ultragarsas yra garso bangos, kurių dažnis viršija \(20 000\) Hz (arba \(20\) kHz), t. y., yra aukščiau žmogaus girdos ribos. Šias bangas skleidžia gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai, o kai kurie gyvūnai (pvz., šikšnosparniai, delfinai) naudoja jas echolokacijai – orientacijai aplinkoje pagal atspindėtą ultragarsą.

Ultragarsas yra apibrėžiamas kaip garso bangos, kurių dažnis viršija 20 000 Hz. Ultragarsą generuoja įvairūs šaltiniai, įskaitant dirbtinius, tokius kaip traukiniai ir lėktuvai, bei gamtinius, pavyzdžiui, lietus ir griaustinis.

Ultragarsas yra garso bangos, kurių dažnis viršija \(20\,000\,\text{Hz}\) (gali siekti iki \(10^{10}\,\text{Hz}\)). Ultragarsą skleidžia gamtiniai reiškiniai (pvz., lietus, griaustinis), techniniai įrenginiai, o kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šikšnosparniai ir delfinai, naudoja jį orientacijai ir medžioklei (echolokacija). Dėl savo savybių (aukšto dažnio, kryptingumo, gebėjimo atsispindėti) ultragarsas plačiai naudojamas. Echolotas matuoja vandens telkinių gylį ar aptinka povandeninius objektus siųsdamas ultragarso signalą ir priimdamas jo aidą. Medicinoje echoskopas leidžia vizualizuoti vidaus organus ir audinius, registruojant ultragarso bangų atspindžius nuo skirtingų struktūrų.

Ultragarsas yra plačiai taikomas įvairiose srityse. Pavyzdžiui, echolotas naudoja ultragarso bangas, kad būtų galima išmatuoti vandens telkinių gylį, aptikti žuvų būrius ar net nuskendusius laivus. Medicinoje echoskopas veikia panašiu principu, leisdamas vizualizuoti vidaus organus ir audinius, o tai padeda diagnozuoti įvairias ligas. Echoloto veikimo principas remiasi ultragarso signalų siuntimu, jų atspindėjimu nuo dugno ar kitų objektų ir grįžtančio signalo priėmimu bei analize.

Žmogaus ausis registruoja garso bangas, kurių dažnis yra nuo \(16\) Hz iki \(20 000\) Hz. Šis girdos diapazonas su amžiumi gali siaurėti, ypač aukštų dažnių srityje.

Žmogaus ausis geba suvokti garso bangas, kurių dažnis yra specifiniame intervale. Paprastai jauni žmonės girdi garsus nuo \(16\,\text{Hz}\) iki \(20\,000\,\text{Hz}\). Su amžiumi šis diapazonas, ypač viršutinė riba, gali siaurėti. Garsai, kurių dažnis yra už šio intervalo ribų, nėra girdimi.