Afrikos gamta

Šioje temoje susipažįstama su Afrikos geografine padėtimi, reljefo ypatumais, tokiais kaip Rytų Afrikos lūžių juosta, bei geologiniu pagrindu. Taip pat nagrinėjama naudingųjų iškasenų pasiskirstymas žemyne. Galiausiai, aptariama didžiausias Afrikos upes ir jų ypatybes, pavyzdžiui, slenksčius ir krioklius.

Afrikos geografija
Afrika yra antras pagal dydį žemynas, esantis abipus pusiaujo. Didžioji jo dalis patenka į karštąją šilumos juostą. Žemynas yra Afrikos plokštės dalis, kuri lėtai juda į šiaurę. Dėl šio judėjimo ir sąveikos su Eurazijos plokšte, šiaurinėje Afrikos dalyje ir Pietų Europoje vyksta žemės drebėjimai. Šiaurės vakaruose iškilę jauni Atlaso kalnai.
Afrikos hidrografija
Afrikoje yra keletas didelių upių baseinų. Ilgiausios upės – Nilas, Nigeris, Kongas ir Zambezė – prasideda drėgnose srityse. Dykumų regionuose nuolatinių upių yra nedaug, tačiau ten galima rasti sausų upių vagų, vadinamų vadėmis, kuriose vanduo teka tik po stiprių liūčių. Kai kurios Afrikos upės nepasiekia vandenyno. Dauguma upių teka per kietas uolienas, todėl jose gausu slenksčių ir krioklių, ypač Kongo upės baseine. Šios upės turi didelį hidroenergijos potencialą. Zambezės upėje yra įspūdingas Viktorijos krioklys.
Afrikos iškasenos
Afrika pasižymi didele naudingųjų iškasenų gausa. Senose, smarkiai sudūlėjusiose uolienose, ypač Pietų Afrikos Respublikoje, randama spalvotųjų metalų rūdų, geležies, deimantų ir aukso. Tuo tarpu nuosėdinėse uolienose, daugiausia Sacharos dykumoje (Alžyre, Libijoje) ir Nigerijoje, slūgso dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai.
Afrikos reljefas
Afrikos žemyno pagrindą sudaro sena, maždaug prieš 3 milijardus metų susiformavusi platforma, sudaryta iš kietų kristalinių uolienų. Žemyno vidinėje dalyje vyrauja banguotos lygumos, kuriose kaitaliojasi plokščiakalniai ir įdubos. Pietuose plokščiakalnio kraštai yra užsirietę, formuodami kalnus, pavyzdžiui, Drakono kalnus. Žemumos užima tik siauras pakrančių juostas. Rytų Afrikoje, dėl Žemės plutos kilimo ir lūžių, susidarė gilios įdubos, vadinamos grabenais. Šiuose grabenuose telkšo gilūs ežerai, tokie kaip Niasa ir Tanganika. Didžiausias Afrikos ežeras – Viktorijos ežeras. Lūžių zonose taip pat iškilę ugnikalniai, pavyzdžiui, Etiopijos kalnyne.
Rytų Afrikos lūžiai
Rytų Afrikos lūžių zonoje vyksta intensyvūs geologiniai procesai. Manoma, kad šie lūžiai toliau plėsis, ir dėl to ateityje Rytų Afrika gali atskilti nuo likusios žemyno dalies, suformuodama naują vandenyną. Šioje zonoje stūkso aukščiausia Afrikos viršukalnė – Kilimandžaras, kurio ledynai sparčiai tirpsta dėl globalinio atšilimo.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com