Gaubtasėkliai augalai turi gerai išvystytus apytakos audinius, leidžiančius efektyviai pernešti vandenį, mineralines ir organines medžiagas. Šie audiniai evoliucionavo iš samanų, kurios apytakos indų neturėjo, ir leidžia augalams pasiekti didesnį aukštį ir efektyviau vykdyti gyvybinius procesus. Vandens indai, sudarantys medieną, yra negyvos, lignifikuotos ląstelės, pernešančios vandenį su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus. Daugelis šių ląstelių neturi skersinių sienelių, sudarydamos ištisinį vamzdį. Vandens judėjimą lemia adhezija (vandens molekulių sąveika su indo sienelėmis), kohezija (vandens molekulių tarpusavio sąveika) ir neigiamas vandens potencialas, atsirandantis dėl transpiracijos. Vandens indų išsidėstymas skiriasi vienaskilčiuose ir dviskilčiuose augaluose. Vienaskilčių šaknyse vandens indai išsidėstę spinduliu, o stiebe – padrikai. Dviskilčių šaknyse vandens indai sudaro į žvaigždę panašią struktūrą, o stiebuose indų kūleliai išsidėstę ratu, mediena nukreipta į stiebo centrą. Šį išsidėstymą galima nustatyti eksperimentiškai, naudojant maistinius dažus. Rėtiniais indais, sudarančiais karnieną, pernešamas vanduo su jame ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip angliavandeniai (sacharozė), aminorūgštys ir augalų hormonai. Karnieną sudaro rėtinių indų ląstelės (gyvos, bet neturinčios branduolio ir mitochondrijų) ir lydimosios ląstelės, aprūpinančios rėtinius indus energija (ATP). Medžiagų pernaša yra aktyvioji ir vyksta abiem kryptimis, priklausomai nuo sezono: pavasarį – į viršų, vasarą ir rudenį – į apačią, kur organinės medžiagos kaupiamos šaknyse kaip rezerviniai polisacharidai (pvz., krakmolas). Medžiagos juda dėl teigiamo vandens potencialo. Rėtinių indų išsidėstymas, kaip ir vandens indų, skiriasi vienaskilčiuose ir dviskilčiuose augaluose. Vienaskilčių šaknyse karniena išsidėsčiusi spinduliu tarp medienos indų, o stiebe indų kūleliai (karniena ir mediena) išsidėstę atsitiktine tvarka, karniena nukreipta į stiebo išorę. Dviskilčių šaknyse rėtiniai indai įsiterpia tarp vandens indų spindulių, o stiebe indų kūleliai išsidėstę ratu, karniena nukreipta į stiebo išorę. Sumedėjusių dviskilčių augalų stiebuose karniena yra arti žievės.

Rėtiniais indais, sudarančiais karnieną, pernešamas vanduo su jame ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip angliavandeniai (sacharozė), aminorūgštys ir augalų hormonai. Karnieną sudaro rėtinių indų ląstelės (gyvos, bet neturinčios branduolio ir mitochondrijų) ir lydimosios ląstelės, aprūpinančios rėtinius indus energija (ATP). Medžiagų pernaša yra aktyvioji ir vyksta abiem kryptimis, priklausomai nuo sezono: pavasarį – į viršų, vasarą ir rudenį – į apačią, kur organinės medžiagos kaupiamos šaknyse kaip rezerviniai polisacharidai (pvz., krakmolas). Medžiagos juda dėl teigiamo vandens potencialo.

Rėtinių indų išsidėstymas, kaip ir vandens indų, skiriasi vienaskilčiuose ir dviskilčiuose augaluose. Vienaskilčių šaknyse karniena išsidėsčiusi spinduliu tarp medienos indų, o stiebe indų kūleliai (karniena ir mediena) išsidėstę atsitiktine tvarka, karniena nukreipta į stiebo išorę. Dviskilčių šaknyse rėtiniai indai įsiterpia tarp vandens indų spindulių, o stiebe indų kūleliai išsidėstę ratu, karniena nukreipta į stiebo išorę. Sumedėjusių dviskilčių augalų stiebuose karniena yra arti žievės.

Vandens indai, sudarantys medieną, yra negyvos, lignifikuotos ląstelės, pernešančios vandenį su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus. Daugelis šių ląstelių neturi skersinių sienelių, sudarydamos ištisinį vamzdį. Vandens judėjimą lemia adhezija (vandens molekulių sąveika su indo sienelėmis), kohezija (vandens molekulių tarpusavio sąveika) ir neigiamas vandens potencialas, atsirandantis dėl transpiracijos.

Vandens indų išsidėstymas skiriasi vienaskilčiuose ir dviskilčiuose augaluose. Vienaskilčių šaknyse vandens indai išsidėstę spinduliu, o stiebe – padrikai. Dviskilčių šaknyse vandens indai sudaro į žvaigždę panašią struktūrą, o stiebuose indų kūleliai išsidėstę ratu, mediena nukreipta į stiebo centrą. Šį išsidėstymą galima nustatyti eksperimentiškai, naudojant maistinius dažus.