Baltarusijos gamta panaši į Lietuvos, visa teritorija yra Rytų Europos lygumoje. Šiaurėje ir pietuose vyrauja žemumos, o viduryje – Baltarusijos aukštumos, panašios į Lietuvos aukštumas. Šios aukštumos yra Baltijos ir Juodosios jūrų upių vandenskyra. Iš Minsko aukštumos išteka Nemunas ir Neris. Pietuose plyti Pelesės žemuma – miškingas ir pelkėtas kraštas. Baltarusijoje išliko nemažai gamtos kampelių, nepaliestų ūkinės veiklos, tačiau miškai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą ir dėl pelkių sausinimo. Dabar aplinkos apsaugai skiriamas didelis dėmesys, įkurti rezervatai ir nacionaliniai parkai, tarp jų – garsusis Belovežo girios nacionalinis parkas.

Baltarusija, arba Gudija, yra Lietuvos pietryčių kaimynė, su kuria Lietuva turi ilgiausią sieną. Baltarusija yra tris kartus didesnė už Lietuvą ir susideda iš 6 administracinių sričių. Ji yra svarbių sausumos kelių, jungiančių Rusiją su Vakarų Europa ir Baltijos šalis su Ukraina, kryžkelėje. Šalis neturi priėjimo prie jūros, todėl Lietuvos ir Klaipėdos uostai yra labai svarbūs jos užsienio prekybai.

Baltarusijoje gyvena apie 10 mln. žmonių. Sostinė yra Minskas. Nors dauguma gyventojų (80%) yra gudai, tik ketvirtis laiko gudų kalbą gimtąja, daugiausia dėl sovietmečiu vykdytos rusifikacijos politikos. Dauguma tikinčiųjų yra stačiatikiai (70%), 20% – katalikai. Nepriklausomybės laikotarpiu stengiamasi atgaivinti gudų kalbą.

Praeityje dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyveno baltų gentys, vėliau čia apsigyveno slavai. XIII-XVIII a. Baltarusijos teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), o gudų kalba buvo oficiali rašto kalba. Gudijai tapus carinės Rusijos, o vėliau SSRS dalimi, LDK tradicijos nyko, gudų kalbą išstūmė rusų kalba, plito stačiatikybė. Baltarusijos teritorijoje išliko LDK kultūros pėdsakų: Radvilų rūmai Nesvyžiuje, Gedimino ir Algirdo pilių griuvėsiai Krėvoje, pilys Myre ir Lydoje, Naugarduko pilies griuvėsiai. Vakarinėje Baltarusijos dalyje yra lietuviškų salų, tačiau lietuvybė jose nyksta.

Mašinų pramonė yra svarbiausia Baltarusijos pramonės šaka. Šalyje veikia daug didelių pramonės įmonių, pastatytų sovietmečiu. Minske gaminami sunkvežimiai MAZ, traktoriai „Belorus“, žemės ūkio technika, staklės, šaldytuvai, taip pat karjerams skirti savivarčiai „BeLAZ“. Daugiau kaip 80% produkcijos eksportuojama į Rusiją, tačiau ES šalyse Baltarusijos prekių beveik nėra dėl abejotinos kokybės ir glaudžių ekonominių ryšių su Rusija ir NVS šalimis.

Belovežo (Baltvyžių) giria yra Baltarusijos vakaruose, dalis jos priklauso Lenkijai. Giria nuo seno saugoma, nes joje medžiojo karaliai ir didikai. Dabar ji paskelbta nacionaliniu parku. Girioje auga senamedžiai medžiai: ąžuolai, pušys, uosiai, eglės. Belovežo giria įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Girios pasididžiavimas – stumbrai, kurie buvo išnykę, bet atkurti iš zoologijos soduose išlikusių individų.

Baltarusijoje gyvena daugiau kaip 300 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, iš jų 30 tūkst. save laiko lietuviais. Etniniai lietuviai gyvena Svyrių, Gervėčių, Ašmenės, Pelesės, Rodūnios, Lydos ir Gardino regionuose. Kiti lietuviai į Baltarusiją persikėlė dėl įvairių priežasčių (šeimos, studijos, tarnyba armijoje). Etniniai lietuviai saugo gimtąją kalbą ir tradicijas. Šalyje veikia daug lietuvių bendruomenių, sudarančių Gudijos lietuvių bendruomenę. Leidžiamas laikraštis „Lietuvių godos“, veikia tautiniai ansambliai. Gervėčių ir Pelesės bendruomenėse yra lietuviškos vidurinės mokyklos.