Cheminių reakcijų požymiai

Šioje temoje nagrinėjami cheminiai ir fizikiniai virsmai. Sužinoma, kaip atskirti chemines reakcijas nuo fizikinių pokyčių, remiantis įvairiais požymiais, tokiais kaip spalvos pasikeitimas, nuosėdų susidarymas ar dujų išsiskyrimas, bei kokių sąlygų reikia, kad cheminės reakcijos įvyktų. Taip pat susipažįstama su chemiliuminescencija ir bioliuminescencija.

Chemiliuminescencija
Chemiliuminescencija – tai šviesos išsiskyrimas cheminės reakcijos metu, kai išsiskiria nedaug šilumos. Bioliuminescencija – tai gyvųjų organizmų švytėjimas dėl juose vykstančių cheminių reakcijų.
Cheminiai virsmai
Cheminiai virsmai, arba cheminės reakcijos, yra procesai, kurių metu medžiagos keičiasi iš esmės – susidaro naujos medžiagos su kitomis savybėmis. Medžiagos cheminės savybės apibrėžia, kokiose cheminėse reakcijose ji gali dalyvauti.
Fizikiniai virsmai
Fizikiniai virsmai – tai procesai, kurių metu medžiagos sudėtis nesikeičia, tik keičiasi jos būsena ar forma. Pavyzdžiai: vandens agregatinės būsenos kitimas (ledas, vanduo, garai), medžiagų tirpimas (pvz., cukraus ar druskos tirpimas vandenyje). Fizikiniai virsmai yra grįžtamieji – keičiant sąlygas, medžiaga gali grįžti į pradinę būseną.
Medžiagų savybės
Cheminės medžiagos turi specifines fizikines savybes, kurios priklauso nuo jų sandaros ir išorinių veiksnių, tokių kaip temperatūra ir slėgis. Šios savybės tiriamos įvairiais būdais, pavyzdžiui, veikiant šviesa, magnetu, elektra, mechaniškai, tirpinant vandenyje ar keičiant temperatūrą. Savybės apima spalvą, blizgumą, skaidrumą, agregatinę būseną, lydymosi ir virimo temperatūras, tirpumą, mechanines savybes (kietumą, kalumą, trapumą), magnetines savybes, laidumą elektros srovei ir šilumai, taip pat skonį ir kvapą.
Pojūčiai ir medžiagos
Medžiagos ir virsmai atpažįstami naudojant įvairius pojūčius: regą (spalva, forma), klausą (garsas), lytėjimą (paviršiaus šiurkštumas, temperatūra), skonį (sūrus, rūgštus, saldus, kartus, umamis) ir uoslę (kvapas). Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja su cheminėmis medžiagomis, sukeldami nervinius impulsus, kurie keliauja į smegenis.
Reakcijų požymiai
Cheminės reakcijos atpažįstamos pagal tam tikrus požymius: spalvos pasikeitimą, nuosėdų susidarymą, dujų išsiskyrimą, kvapo pasikeitimą, šilumos ir/ar šviesos išsiskyrimą. Kartais reakcijos požymiai nustatomi naudojant specialias priemones, pvz., indikatorius.
Reakcijų sąlygos
Kad įvyktų cheminė reakcija, reikalingos tam tikros sąlygos: reaguojančių medžiagų dalelių sąlytis (todėl medžiagos dažnai maišomos), medžiagų susmulkinimas arba tirpinimas (kad padidėtų sąlyčio plotas), dujinių medžiagų atveju – laisvas molekulių judėjimas, o daugeliu atvejų – kaitinimas (kad būtų suteikta energijos cheminiams ryšiams nutraukti).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com