Gyvūnų kilmė ir klasifikacija

Šioje temoje susipažįstama su gyvūnų karalyste, jos įvairove, kilme ir klasifikacija. Aptariama gyvūnų judėjimas, mitybos būdai, pagrindinės bestuburių ir chordinių grupės bei evoliucijos tendencijos. Taip pat nagrinėjami primityviausi gyvūnai – pintys, duobagyviai ir kirmėlės.

Duobagyviai
Duobagyviai (apie 10 000 rūšių) atsirado prieš 750-700 milijonų metų. Jie turi audinių ir organų užuomazgas. Būdingos dvi gyvenimo stadijos: polipas (sėslus) ir medūza (plaukiojanti), bet gali vyrauti viena iš jų. Turi dilgiąsias, virškinančiąsias, nervines ir raumenines ląsteles, taip pat primityvius organus: čiuptuvus, burną, ryklę, skrandį, lyties organus. Pasižymi didele regeneracijos geba, dauginasi lytiniu ir nelytiniu būdu (pumpuravimu). Visi duobagyviai yra plėšrūnai. Medūzos juda reaktyviniu būdu. Dilgiosios ląstelės naudojamos gynybai ir grobiui pulti. Nervų sistema difuzinė. Pavyzdžiai: koralai, aktinijos, hidros, ausytoji medūza (Aurelia aurita), atogrąžų medūzos.
Gyvūnų įvairovė, mityba ir judėjimas
Gyvūnai, skirtingai nei grybai, aktyviai ieško maisto, naudodami judėjimo organus (kojas, sparnus), jutimo organus ir nervų sistemą. Net sėslūs gyvūnai turi judrias kūno dalis. Pagal mitybos būdą gyvūnai skirstomi į augalėdžius (minta augalais), plėšrūnus (minta kitais gyvūnais), skaidytojus (minta negyva organika), mišraus maisto mintančiuosius (minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu) ir parazitus (minta gyvų organizmų audiniais ar maisto medžiagomis). Gyvūnai užima visas vartotojų mitybos nišas.
Gyvūnų kilmė ir klasifikacija
Manoma, kad gyvūnai kilo iš protistų, panašių į dabartinius pirmuonis. Gyvūnų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi. Dvi pagrindinės grupės yra bestuburiai (neturintys stuburo) ir chordiniai (turintys chordą – stuburo užuomazgą). Ginčijamasi, ar pirmuonis priskirti bestuburiams, ar protistams. Jei pirmuonys priskiriami protistams, gyvūnais laikomi tik daugialąsčiai organizmai. Pagrindiniai gyvūnų tipai yra: pintys, duobagyviai, plokščiosios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, žieduotosios kirmėlės, nariuotakojai, moliuskai, dygiaodžiai ir chordiniai.
Kirmėlės
Kirmėlės – įvairi gyvūnų grupė, atsiradusi maždaug prieš 650 milijonų metų. Iš pradžių gyvenusios jūrose, jos vėliau prisitaikė ir prie gyvenimo sausumoje. Kirmėlės skirstomos į tris tipus: plokščiosios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės ir žieduotosios kirmėlės.
Pagrindinės gyvūnų evoliucijos tendencijos
Gyvūnų evoliucijoje pastebimas audinių ir organų įvairovės didėjimas, organų veiklos tobulėjimas ir, kai kuriais atvejais, socializacija (bendruomeninis gyvenimas).
Pintys
Pintys yra vieni paprasčiausių gyvūnų, atsiradę prieš 900-700 milijonų metų. Jų yra apie 5000 rūšių. Jos neturi diferencijuotų audinių, organų, judėjimo organų ir nervų sistemos. Pasižymi didele regeneracijos geba ir dauginasi lytiniu bei nelytiniu būdu (fragmentais, pumpuravimu). Pinčių kūnas primena maišelį su anga viršuje ir skylutėmis šonuose. Vanduo filtruojamas, o maistas (planktonas, detritas) virškinamas ląstelių vakuolėse. Dauguma pinčių gyvena jūrose, bet yra ir gėlavandenių rūšių, pvz., ežerinė durlė (Spongilla lacustris).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com