Gyvenimas Sovietų Lietuvoje 1964–1984 metais

Šioje temoje nagrinėjama Sovietų Lietuvos visuomenė ir kasdienybė nuo 1964 iki 1984 metų. Aptariama socialinė nelygybė, darbo kultūra, prekių trūkumas, žmonių prisitaikymas prie sistemos, būsto ir transporto problemos, apranga, mados bei laisvalaikio ypatumai. Taip pat, kalbama apie nelegalius užsiemimus, paplitusį girtavimą ir "blato" sistemą.

Alkoholizmas sovietinėje Lietuvoje
Sovietmečiu paplito masinis girtavimas. Alkoholis, ypač spirituotas vaisių vynas, buvo pigus ir lengvai prieinamas. Butelis tapo savotiška valiuta – už jį buvo perkama, parduodama, atsiskaitoma už paslaugas. Valdžia oficialiai smerkė alkoholizmą, bet valstybė gaudavo didžiules pajamas iš alkoholio prekybos. 1984 m. pajamos iš degtinės pardavimo SSRS viršijo 50 milijardų rublių, daugiau nei pajamos iš naftos.
Apranga sovietinėje Lietuvoje
Visuotinio deficito sąlygomis parduotuvėse nebuvo didelio aprangos pasirinkimo – tik vieno modelio ir spalvos drabužiai, nekokybiška avalynė. Vienintelė galimybė originaliau apsirengti buvo siūtis, megzti ar nerti drabužius namuose. Moterys sekė madas, vartydamos sunkiai gaunamus užsienietiškus madų ir kino žurnalus. Buvo madingos platėjančios kelnės, gėlėti marškiniai, mini, vėliau – maksi sijonai. Daugelio jaunuolių svajonė buvo vakarietiški džinsai, kurie juodojoje rinkoje kainavo labai brangiai. Dėl to daugelis siuvosi į džinsus panašias kelnes iš kitų medžiagų.
Būsto problema sovietmečiu
Būstų sovietmečiu nuolat trūko. Jų suteikimas buvo vienas iš visuomenės valdymo būdų. Nomenklatūrininkai ir represinių struktūrų darbuotojai buvo aprūpinami būstais be eilės ir gyveno geresniuose butuose prestižiniuose rajonuose (pvz., Vilniaus senamiestyje, Antakalnyje). Švietimo ir kultūros darbuotojai būsto eilėje laukdavo ilgiau nei darbininkai. Butai buvo skirstomi per darbovietes, o žmonės buvo pririšti prie darbo vietos. Automobilis buvo laikomas prabangos preke. Prestižinis automobilis „Volga“ kainavo 16 tūkstančių rublių, „Žiguli“ – apie 6 tūkstančius, bet jų nebuvo galima laisvai nusipirkti. Reikėjo gauti specialią paskyrą, o tai buvo sunku, net turint pinigų.
Darbo kultūra sovietmečiu
Oficialiai Sovietų Sąjungoje nedarbo nebuvo, nes visi piliečiai privalėjo dirbti. Vengimas dirbti buvo laikomas veltėdžiavimu ir už tai buvo baudžiama. Dėl to, kad atlygis nepriklausė nuo darbo rezultatų, darbuotojai dažnai neturėjo motyvacijos dirbti efektyviai, todėl paplito simuliavimas. Nors privati ūkinė veikla buvo draudžiama, kai kurie žmonės užsiimdavo nelegalia veikla: augino žemės ūkio produktus asmeniniuose ūkiuose, siuvo drabužius, augino gėles ar kailinius žvėrelius. Paplito valstybinio turto grobstymas, nes vagystė iš valstybės nebuvo laikoma dideliu nusikaltimu. Taip pat paplito spekuliacija – nelegalus prekių perpardavinėjimas.
Laisvalaikis sovietinėje Lietuvoje
Sovietmečiu žmonės neturėjo didelio laisvalaikio pasirinkimo. Populiariausia pramoga buvo kinas. Prieš filmus buvo rodoma propagandinė dokumentika. Žmonės mėgo teatrą ir knygas, kurios buvo deficitas. Didelė dalis televizijos ir radijo programų buvo neįdomios ir propagandinės (partijos veikėjų kalbos, filmai apie karą). Veikė tik du televizijos kanalai – Lietuvos ir Maskvos. Žmonės „gaudė“ Vakarų stočių transliacijas, kad išgirstų naujausios muzikos ir sužinotų apie pasaulio įvykius, įrašinėjo muziką į juostinius magnetofonus. Sovietiniai laikraščiai buvo pigūs, bet pilni propagandos. Populiarūs buvo kultūriniai ir moksliniai leidiniai. Žmonės būrėsi į saviveiklos kolektyvus (kaimo kapelas, liaudies šokių kolektyvus, chorus, mėgėjų teatrus, agitbrigadas). Beveik kiekviena darbovietė ir gyvenvietės kultūros namai turėjo estrados ansamblių. Dainavimas buvo būdas išreikšti tautinius jausmus.
Nelygybė sovietinėje visuomenėje
Nepaisant komunistinės propagandos teiginių apie socialinės nelygybės nebuvimą SSRS, realybė buvo kitokia. Visuomenė buvo aiškiai susiskirsčiusi į sluoksnius, kurių viršūnėje buvo komunistinė nomenklatūra – aukšti partijos ir valstybės pareigūnai. Žemiau jų buvo valdžiai artimi asmenys, tokie kaip įmonių direktoriai ir režimui lojalūs menininkai bei mokslininkai. Vienpartinė sistema ir represinės struktūros užtikrino privilegijuotą gyvenimą nomenklatūrai, kuri naudojosi likusiais gyventojais, mokėdama jiems itin mažus atlyginimus. Nomenklatūros atlyginimai galėjo būti 10–15 kartų didesni nei eilinių darbininkų. Net nomenklatūrininko vairuotojas gyveno geriau nei profesorius ar gydytojas.
Nomenklatūros privilegijos
Nomenklatūra nustatė žemas būtiniausių produktų (duonos, kruopų, pieno, daržovių) kainas, tačiau kitų prekių (mėsos, žuvies, vaisių, šokolado, kavos) trūko. Buitinė technika ir baldai buvo brangūs arba prieinami tik su specialiais talonais. Komunistinė ideologija teigė, kad darbininkai gauna didesnius atlyginimus nei intelektualai (mokytojai, gydytojai, inžinieriai). Mažos viešojo transporto ir komunalinių paslaugų kainos šiek tiek palengvino žmonių pragyvenimą. Medicina buvo nemokama, bet pacientai susidurdavo su ilgomis eilėmis ir trumpu vizito laiku. Nomenklatūrininkai naudojosi specialiomis poliklinikomis, ligoninėmis, poilsio vietomis (Kuršių Nerija, Juodieji Lakajai) ir gaudavo dideles asmenines pensijas (iki 400 rublių), kai eilinių pensininkų pensijos buvo žymiai mažesnės (60–70 rublių).
Prekių trūkumas sovietinėje Lietuvoje
Sovietmečiu daugelio žmonių buitį ženklino nuolatinis prekių trūkumas. Parduotuvėse trūko daugelio prekių, o esamos dažnai buvo nekokybiškos. Trūko beveik visko: nuo tualetinio popieriaus iki automobilių. Prie įprastų maisto produktų nusidriekdavo ilgos eilės. Žmonės ieškojo būdų įsigyti prekių per pažintis („blatą“) arba duodami kyšius. Parduotuvėse klestėjo prekyba „iš po prekystalio“. Už paslaugą dažnai buvo atsilyginama paslauga. Deficitinius daiktus žmonės brangino ir dažnai nenaudojo pagal paskirtį (pvz., krištoliniai indai, servizai, kilimai). Moterys ruošdavo maisto atsargas žiemai, konservuodamos uogas, grybus, vaisius ir daržoves.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com