Anglijos revoliucija

Šioje temoje nagrinėjama Anglijos revoliucija XVII amžiuje, apimanti konfliktą tarp karaliaus ir parlamento, pilietinį karą, respublikos laikotarpį ir O. Kromvelio diktatūrą. Taip pat aptariama Šlovingoji revoliucija ir konstitucinės monarchijos įsigalėjimas, apribojęs karaliaus valdžią. Galiausiai, trumpai apžvelgiama politinė raida.

Anglijos pilietinis karas
Karolio I nesitaikstymas su parlamento sprendimais peraugo į pilietinį karą (1642-1649 m.). Karalių rėmė kavalieriai (šiaurės ir vakarų grafysčių diduomenė, bajorai, anglikonai ir katalikai). Parlamento pusėje buvo Londono gyventojai, rytų ir pietryčių grafysčių puritonai ir Škotija. Parlamentas turėjo daugiau resursų ir laivyną. 1645 m. Karolio I armija buvo sutriuškinta, o jis pats paimtas į nelaisvę. Iškilo kariuomenės vadas Oliveris Kromvelis. 1649 m. Karolis I buvo nuteistas mirti ir jam įvykdyta egzekucija.
Anglijos revoliucijos politinė raida
Anglijos politinė sistema XVII-XVIII a. patyrė keletą reikšmingų pokyčių. Iš pradžių, iki 1640 m., Anglija buvo karalystė. 1640 m., sušaukus Ilgajį parlamentą, prasidėjo revoliucija, kuri 1642-1649 m. peraugo į pilietinį karą. 1649 m. Anglija tapo respublika, tačiau 1653-1658 m. šalyje įsigalėjo Oliverio Kromvelio diktatūra. Po Kromvelio mirties buvo grįžtama prie bendro karaliaus ir parlamento valdymo, o 1688-1689 m. įvyko Šlovingoji revoliucija, galutinai įtvirtinusi konstitucinę monarchiją.
Karaliaus ir parlamento konfliktas
Nuo XIII a. Anglijos karalius dalijosi valdžia su parlamentu (Bendruomenių ir Lordų rūmais). Parlamentas ribojo karaliaus valdžią, tvirtino įstatymus ir mokesčius. XVII a., valdant Stiuartų dinastijai (Jokūbui I ir Karoliui I), kilo konfliktas dėl absoliutizmo siekio. 1628 m. parlamentas pateikė „Teisių peticiją“, reikalaujančią, kad nauji mokesčiai būtų tvirtinami parlamente, o piliečiai nebūtų areštuojami be teismo. Karolis I kuriam laikui paleido parlamentą ir valdė vienas, persekiodamas puritonus. Po škotų sukilimo, 1640 m., buvo sušauktas Ilgasis parlamentas, kuris pradėjo reformas ir apribojo karaliaus valdžią.
Respublika ir Oliverio Kromvelio diktatūra
Po Karolio I egzekucijos Anglija tapo respublika (1649 m.), panaikinti Lordų rūmai. Tačiau šalyje vyravo chaosas, vyko kova dėl valdžios. Oliveris Kromvelis, pasinaudodamas kariuomene, įvedė karinę diktatūrą, pasiskelbdamas lordu protektoriumi (1653-1658 m.). Jis įvedė griežtą tvarką, uždarė teatrus, ribojo pramogas. Anglijos kariuomenė užėmė Škotiją ir Airiją, kur vykdė žiaurumus. O. Kromvelis turėjo didesnę valdžią nei karalius, o jo titulas tapo paveldimu.
Šlovingoji revoliucija
Po O. Kromvelio mirties (1658) buvo atkurtas monarchijos ir parlamento bendras valdymas. Tačiau į sostą pakviestas karaliaus sūnus vėl siekė absoliutizmo. 1688 m. įvyko Šlovingoji revoliucija – parlamentas pasiūlė sostą Olandijos valdovui Vilhelmui Oraniečiui. Vilhelmas pasirašė Teisių bilį, kuris ribojo karaliaus valdžią ir įtvirtino konstitucinę monarchiją. Parlamentui ir piliečiams buvo garantuotos politinės teisės, įskaitant laisvus rinkimus, žodžio laisvę parlamente ir nepriklausomus teismus.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com