Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1918 m. vasario 16 d.

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorija Pirmojo pasaulinio karo metais ir iškart po jo. Apžvelgiamas sunkus civilių gyvenimas vokiečių okupacijos metu, inteligentijos pastangos siekti valstybingumo ir Lietuvos Tarybos veikla, kulminuojanti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu. Taip pat aptariami valstybiniai simboliai.

Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metais
Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai atnešė didžiulius nuostolius. Šalis tapo Rusijos ir Vokietijos kovos lauku. 1915 m. Lietuvą okupavo Vokietija. Besitraukdama carinė kariuomenė naikino infrastruktūrą, o į Rusiją pasitraukė arba buvo išvežta apie 300 tūkst. lietuvių. Vokiečių okupacijos metais Lietuva buvo valdoma kaip Oberosto sritis, kurioje vyravo karinė valdžia. Ekonomika buvo orientuota į Vokietijos karo poreikius, vykdytos rekvizicijos, įvesta cenzūra ir priverstiniai darbai.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Šis aktas skelbė atkuriama nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Akte buvo numatyta, kad valstybės pamatus ir santykius su kitomis šalimis nustatys Steigiamasis Seimas.
Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. aktas
1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė aktą, kuriuo deklaravo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Akte buvo numatyta amžina sąjunga su Vokietija karinės, susisiekimo, muitų ir pinigų politikos srityse. Šis aktas atspindėjo Lietuvos Tarybos siekį gauti Vokietijos paramą ir apsaugą.
Lietuvos Tarybos susikūrimas
1917 m., silpnėjant Vokietijos pozicijoms kare, okupacinė valdžia leido sušaukti Lietuvių konferenciją Vilniuje. Konferencija išreiškė siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir išrinko Lietuvos Tarybą, kuriai buvo pavesta atstovauti lietuvių tautos interesams. Lietuvos Taryba tapo pagrindine institucija, siekiančia nepriklausomybės atkūrimo.
Lietuvos valstybiniai simboliai
Kuriantis nepriklausomai valstybei, buvo patvirtinti ir valstybiniai simboliai. Herbu tapo Vytis (dailininkas Antanas Žmuidzinavičius). Valstybės vėliava – trispalvė: geltona, žalia, raudona. Geltona spalva simbolizuoja saulę, šviesą ir gerovę; žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį; raudona – žemę, drąsą ir kraują, pralietą už Tėvynę. Taip pat buvo patvirtinta ir istorinė vėliava su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais.
Oberosto valdžios rekvizicijos
Oberosto valdžia, kurią vykdė Vokietijos kariuomenė Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais, sistemingai rekvizavo iš gyventojų maisto produktus, gyvulius ir kitus išteklius. Kunigo A. Steponaičio atsiminimuose aprašoma, kaip žmonės slėpė turtą, bet retai išvengdavo rekvizicijų. Už paimtus daiktus buvo duodami menkaverčiai raštai. Tai sukėlė didelį nepriteklių ir pasipriešinimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com