SQL log

  Jei atkarpa AB lygi atkarpai CD, rašoma AB = CD. Jei atkarpa AB ilgesnė už atkarpą CD, rašoma AB > CD, jei trumpesnė, tai AB < CD.
  
  Norint nurodyti, kad taškas P priklauso tiesei a, vartojamas ženklas ∈, o kad taškas R nepriklauso tiesei a – ženklas ∉.
  
  Naudodamiesi liniuote be padalų ir skriestuvu tiesėje a nubrėžkime dvi lygias atkarpas AB ir BC.
  
  **Sprendimas**
  
  *1 būdas:*
  Naudodamiesi liniuote nubrėžiame tiesę a ir joje pažymime taškus A ir B. Turime atkarpą AB. Skriestuvo kojeles uždedame ant atkarpos AB galų. Nekeisdami atstumo tarp skriestuvo kojelių, jo kojelę su adatėle perdedame ant taško B, o skriestuvo kojele su pieštuku tiesėje brėžiame lankelį ir pažymime tašką C.
  
  *2 būdas:*
  Naudodamiesi liniuote nubrėžiame tiesę a ir joje pažymime taškus A ir B. Turime atkarpą AB. Skriestuvo kojeles uždedame ant atkarpos AB galų taip, kad kojelė su adatėle būtų ant taško B. Pasukame skriestuvo kojelę su pieštuku į kitą tiesės pusę, brėžiame lankelį ir pažymime tašką C.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Žydrame danguje pakibo milžiniškas pelenų debesis. Jis tvenkėsi, didėjo ir atrodė, kad tuoj, tuoj užgrius namus. Kai 2010 m. išsiveržė Islandijos ugnikalnis Ejafjadlajokudlis, jo padarinių pajuto ne tik islandai, bet ir milijonai europiečių.
  
  ## Ar žinai?
  
  Ugnikalnių yra ne tik Žemėje.
  Olimpo kalnas, esantis raudonąja planeta vadinamame Marse, yra didžiausias žinomas ugnikalnis mūsų Saulės sistemoje. Pavadintas jis pagal graikų dievų buveinės pavadinimą. Jo dydis milžiniškas: iškyla į 26 km aukštį ir yra 600 km skersmens. Olimpo kalnas pagal savo formą laikomas skydiniu ugnikalniu.
  
  ## Pašėlęs Islandijos ugnikalnis
  
  Ejafjadlajokudlis yra ypatingas ugnikalnis, nes jį dengia ledynas. Kylant uolienų temperatūrai, ledynas pradeda labai greitai tirpti, dalis vandens po ledu nenuteka ir kaupiasi. Lava susitinka su dideliu kiekiu vandens, šis akimirksniu užverda, sukeldamas sprogimus ir griausmus. Tai dar labiau sustiprina sprogstamąją išsiveržimo galią, o kartu padidina išmetamųjų dalelių kiekį. Didelė dalis verdančio vandens susimaišo su vulkaniniais pelenais ir virsta milžiniškais pelenų debesimis. Per 2010 m. ugnikalnio išsiveržimą toks debesis pakilo į 9 km aukštį. Kad ir kokios mažos būtų, kietos pelenų dalelės gali sugadinti lėktuvų variklius. Dėl to buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių, milijonai žmonių kelioms dienoms įstrigo oro uostuose.
  
  ## T1 Vidinės Žemės jėgos
  
  Ugnikalnio išsiveržimas yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių mūsų planetoje. Kasmet išsiveržia apie 50 iš 550 aktyvių ugnikalnių. Šie reiškiniai mums rodo, kad Žemės gelmėse slypi milžiniškos nematomos jėgos. Net ir pasiekę daugybę technikos laimėjimų, mes, žmonės, esame bejėgiai prieš šiuos nepaprastai galingus Žemės vidinius procesus. Apie gresiantį ugnikalnio išsiveržimą visada įspėja daugybė silpnų ir stiprių žemės drebėjimų. Tai leidžia nuspėti išsiveržimo tikimybę, tačiau niekada negalime būti visiškai saugūs.
  
  Nors ir gresia akivaizdus pavojus, daug žmonių gyvena ugnikalnių papėdėse. Tokiose vietose gaunama įvairios naudos, tačiau jų gyventojai prisiima didžiulę riziką. Taip pat ir turistams bei ugnikalnių tyrėjams kopimas į juos gali turėti dramatiškų padarinių. Todėl dauguma itin aktyvių ugnikalnių akylai stebimi.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  Amoniakas gerai reaguoja su rūgštimis. Tai puikiai iliustruoja vandenilio chlorido HCl(d) reakcija su amoniako NH₃ dujomis.
  
  **3 bandymas.** Priartinkite vieną prie kito du angliukus, kurių vienas prisigėręs vandenilio chlorido dujų, o kitas – amoniako. Pasirodys balti dūmai.
  
  Iš vandeninio amoniako tirpalo garuoja NH₃ molekulės, o iš druskos rūgšties tirpalo - vandenilio chlorido HCl molekulės. Abiejų rūšių molekulės sklinda oru ir susitikusios reaguoja tarpusavyje. Susidaro balti dūmai - smulkūs kieto amonio chlorido NH₄Cl kristalėliai:
  
  NH₃(d) + HCl(d) → NH₄Cl(k)
  (Bazė)   (Rūgštis)   (Druska)
  
  Kaip vadinamos reakcijos tarp bazės ir rūgšties?
  
  Amoniakas yra bazinių savybių turinčios dujos.
  
  ## 4.4. Amonio druskos
  
  Visos amonio druskos - kietosios kristalinės medžiagos, sudarytos iš jonų. Jos gerai tirpsta vandenyje ir yra stiprūs elektrolitai, t. y. vandeniniame tirpale suskyla (disocijuoja) į jonus:
  
  NH₄Cl(aq) → NH₄⁺(aq) + Cl⁻(aq)
  (Amonio chlorido tirpalas) → (Amonio jonas) + (Chlorido jonas)
  
  Tarp amonio druskų ir kitų tirpių druskų tirpaluose vyksta jonų mainų reakcijos.
  
  **1 bandymas.** Į amonio sulfato tirpalą įpilkite bario nitrato tirpalo. Susidaro dvi naujos druskos. Viena iš jų yra netirpi ir išsiskiria baltomis nuosėdomis.
  
  **Įsiminkite sąvoką:**
  *   Laisvoji elektronų pora' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  1) Pagal ką skirstomos lietuvių kalbos tarmės?
  2) Kas būdinga aukštaičių tarmei?
  3) Kas būdinga žemaičių tarmei?
  
  # Lietuvių kalbos tarmių klasifikacija
  
  Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės tarmės: aukštaičių ir žemaičių.
  
  Svarbiausia skiriamoji aukštaičių ir žemaičių tarmių ypatybė – dvibalsių ie, uo tarimas. Aukštaičiai juos (bent jau kirčiuotuose žodžių kamieno skiemenyse) išlaiko, o žemaičiai vietoj jų taria kitokius garsus. Šios tarmės suskilusios į smulkesnes teritorines atmainas – patarmes. Patarmės smulkiau skirstomos į šnektas.
  
  ## Aukštaičių tarmė
  
  Aukštaičių tarmė skirstoma į patarmes pagal dvigarsių an, am, en, em ir balsių ą, ę tarimą.
  
  ### Vakarų aukštaičių patarmė
  
  1) išlaiko žodžio kamieno kirčiuotus ie, uo;
  2) an, am, en, em ir ą, ę taria kaip bendrinėje kalboje;
  3) pagal kirčio atitraukimą skirstomi į kauniškius (kirčio iš galūnės neatitraukia) ir šiauliškius (kirtį iš galūnės atitraukia).
  
  ### Pietų aukštaičių patarmė
  
  1) išlaiko žodžio kamieno kirčiuotus ie, uo;
  2) išlaiko an, am, en, em, bet ą, ę verčia į ū (ų), y (į), pavyzdžiui: rankų „ranką", katį „katę";
  3) priklauso Alytaus, Prienų, Kaišiadorių apylinkės.
  
  ### Rytų aukštaičių patarmė
  
  1) išlaiko žodžio kamieno kirčiuotus ie, uo;
  2) an, am, en, em ir ą, ę keičia kitais dvigarsiais ir balsiais, pavyzdžiui: runkų „ranką", katį „katę";
  3) skirstomi į anykštėnus, kupiškėnus, panevėžiškius, širvintiškius, uteniškius, vilniškius.
  
  ## Žemaičių tarmė
  
  Žemaičių tarmė skirstoma į patarmes pagal dvibalsių ie, uo tarimą.
  
  ### Vakarų žemaičių patarmė
  
  1) vietoj dvibalsių uo, ie taria o, ė, pavyzdžiui: dona „duona", pens „pienas";
  2) Paplitusi Klaipėdos, Priekulės, Šilutės apylinkėse.
  
  ### Pietų žemaičių patarmė
  
  1) vietoj uo, ie taria ū, y, pavyzdžiui: dūna „duona", pyns „pienas";
  2) skirstomi į raseiniškius ir varniškius.
  
  ### Šiaurės žemaičių patarmė
  
  1) uo, ie verčia į ou, ei, pavyzdžiui: douna „duona", peins „pienas";
  2) skirstomi į kretingiškius ir telšiškius.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;