Azija pasižymi didžiule reljefo įvairove – nuo aukščiausių pasaulio kalnų iki plačių žemumų. Kalnai skirstomi į senus (Vidurio ir Šiaurės Azijoje) ir jaunus (pietuose). Alpių-Himalajų kalnų juosta tęsiasi per visą žemyną, o sudėtingiausias kalnynas – Pamyras. Tibeto kalnynas, vadinamas Azijos stogu, yra ypač aukštas. Iš kalnų ištekančios upės suformavo plačias nuosėdines lygumas, tokius kaip Vakarų Sibiro žemuma (paveikta ledynų) ir Didžioji Kinijos lyguma (suformuota Geltonosios upės). Taip pat Azijoje yra dideli plokščiakalniai: Arabijos, Dekano, Vidurio Sibiro ir Tibeto.

Azija yra seismiškai aktyvus žemynas, veikiamas litosferos plokščių judėjimo. Didžioji Azijos dalis yra ant Eurazijos plokštės, kuri praeityje susijungė su Arabijos ir Indijos-Australijos plokštėmis. Šių plokščių susidūrimo vietose vyksta intensyvūs kalnodaros procesai, sukėlę jaunas kalnų grandines, tokias kaip Himalajai. Rytinėje Azijoje, Ramiojo vandenyno ir Filipinų plokštės panyra po Eurazijos plokšte, sudarydamos giliavandenius lovius ir salų lankus. Šiose plokščių sandūrose, vadinamose seisminėmis juostomis, dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

Cunamis – tai didžiulė banga, sukelta povandeninio žemės drebėjimo ar ugnikalnio išsiveržimo. 2004 m. Indijos vandenyne įvykęs žemės drebėjimas sukėlė cunamį, kuris pražudė daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Cunamis artėdamas prie kranto lėtėja ir kyla, gali pasiekti 30 m aukštį. Po 2004 m. katastrofos Indijos vandenyno šalys įdiegė ankstyvojo perspėjimo sistemą. Ši sistema naudoja dugne įrengtus sensorius, kurie siunčia duomenis į paviršiuje esantį plūdurą, o šis – į palydovą. Cunamio centras, gavęs signalą, siunčia pavojaus pranešimą.

Himalajai – jauni raukšliniai kalnai, susidarę susidūrus dviem litosferos plokštėms. Jie tęsiasi apie 2500 km ir yra aukščiausi pasaulyje. Himalajus skiria upių slėniai ir tarpekliai. Iš jų išteka trys didžiosios Azijos upės: Bramaputra, Gangas ir Indas. Vakarinėje dalyje viršūnės siekia iki 8125 m (Nanga Parbat), o vidurinėje dalyje yra aukščiausia pasaulio viršūnė – Džomolungma (8850 m). Himalajai sulaiko drėgnas oro mases iš pietų, todėl jų šlaituose iškrinta daug kritulių.