Žmonių migracijos priežastys ir pasekmės

Šioje temoje nagrinėjama migracija – žmonių persikėlimas iš vienos vietos į kitą, jos priežastys (stumiamieji ir traukiamieji veiksniai), tipai (savanoriška, prievartinė, vidaus, tarptautinė) ir pasekmės. Taip pat aptariami skirtumai tarp ekonominių migrantų ir pabėgėlių, bei pagrindinės šalys, priimančios ir išleidžiančios daugiausiai migrantų. Galiausiai, apžvelgiami priverstinai migruojančių žmonių demografiniai rodikliai.

Ekonominiai migrantai ir pabėgėliai
Pabėgėlis – tai asmuo, bėgantis nuo karinio konflikto ar persekiojimo. 2020 m. pasaulyje buvo apie 20 mln. pabėgėlių. Ekonominiai migrantai migruoja dėl ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, ieškodami geresnio darbo.
Migracijos apibrėžimas
Migracija yra gyventojų skaičiaus kitimas dėl žmonių persikėlimo iš vienos vietos į kitą. Ji apima emigraciją (išvykimą) ir imigraciją (atvykimą). Lietuvos gyventojų skaičius 1990–2020 metais sumažėjo daugiausia dėl emigracijos. Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas teigiamas migracijos saldo.
Migracijos politika ir mobilumas
Valstybės, kontroliuodamos migracijos srautus, vykdo skirtingą migracijos politiką: siekia pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, bando pritraukti darbuotojus, sutinkančius dirbti mažai apmokamus darbus, arba riboja bet kokį atvykimą ar išvykimą. Mobilumas – tai galimybė žmonėms judėti erdvėje (ekonominis, geografinis, socialinis, migracinis). Mechaninis gyventojų prieaugis – tai gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos ir natūraliojo gyventojų pokyčio.
Migracijos poveikis
Atvykstantys pabėgėliai valstybei sukuria naujų ekonominių ir socialinių galimybių: padidėja darbo jėgos pasiūla, atsiranda naujų verslų, didėja kultūrinė įvairovė, gali atsirasti poreikis naujoms paslaugoms.
Migracijos priežastys: stumiamieji ir traukiamieji veiksniai
Migraciją lemia stumiamieji ir traukiamieji veiksniai. Stumiamieji veiksniai (pvz., vandens trūkumas, persekiojimas, mažas darbo užmokestis) verčia žmones išvykti, o traukiamieji veiksniai (pvz., geros švietimo paslaugos, saugi aplinka, didesnis darbo užmokestis) vilioja atvykti.
Migracijos tipai
Migracija skirstoma pagal kryptį (emigracija, imigracija), pobūdį (savanoriška, prievartinė), trukmę (trumpalaikė, ilgalaikė, sezoninė, nuolatinė) ir geografiją (vidaus, tarptautinė). Ji taip pat gali būti skirstoma pagal tikslą (ekonominis, darbo, grįžimas į gimtinę, studijos, saugumas).
Pabėgėlių pasiskirstymas ir demografija
Pabėgėliai dažniausiai apsistoja gretimose valstybėse (73%), daugiausia ekonomiškai silpnesnėse šalyse (86%). Dažniausiai migruoja darbingo amžiaus žmonės (18–59 metų, 52%), kartu su vaikais.
Pagrindinės pabėgėlių priėmimo ir išvykimo šalys
Pagrindinės pabėgėlių priėmimo šalys 2020 m. buvo Turkija (3,7 mln.), Kolumbija (1,7 mln.), Pakistanas (1,4 mln.), Uganda (1,4 mln.) ir Vokietija (1,2 mln.). Daugiausia žmonių išvyko iš Sirijos (6,7 mln.), Venesuelos (4 mln.), Afganistano (2,6 mln.), Pietų Sudano (2,2 mln.) ir Mianmaro (1,1 mln.).

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com