Visatoje dominuoja vandenilis (75%) ir helis (23%). Kiti elementai, tokie kaip deguonis, anglis, neonas, geležis ir azotas, sudaro tik nedidelę dalį. Žmogaus organizme, kaip ir kituose gyvuose organizmuose, daugiausia yra deguonies (65%), anglies (18,5%), vandenilio (9,5%) ir azoto (3,2%). Taip pat yra kalcio, fosforo, kalio, sieros, natrio, chloro ir magnio. Akronimas „CHNOBPS“ padeda įsiminti pagrindinius nemetalus.

Cheminiai elementai Žemėje pasiskirstę nevienodai. Žemės atmosferą daugiausia sudaro azotas (78,08%) ir deguonis (20,95%), o likusią dalį – kitos dujos, tokios kaip argonas, anglies dioksidas ir vandens garai. Žemės plutoje, kuri sudaro apie 1% Žemės tūrio, dominuoja deguonis (47%), silicis (28%), aliuminis (8%), geležis (5%) ir kalcis (4%). Kiti svarbūs elementai yra natris, magnis, kalis ir titanas. Šie elementai randami įvairiose uolienose ir mineraluose.

Po Didžiojo Sprogimo susidarė vandenilis, helis, litis ir vandenilio izotopai. Žvaigždėse vykstančiose branduolinėse reakcijose iš vandenilio susidaro helis, o iš jo – sunkesni elementai, iki pat geležies. Saulės branduolio temperatūra siekia 15-16 mln. °C. Žvaigždžių cheminė sudėtis priklauso nuo jų masės. Didesnėse žvaigždėse susidaro daugiau sunkesnių elementų. Žvaigždės gyvavimo pabaigoje įvyksta sprogimas, kurio metu cheminiai elementai pasklinda Visatoje.

Mėnulis ir Žemė turi panašią sandarą – plutą, mantiją ir branduolį. Manoma, kad Mėnulis susidarė Žemei susidūrus su dideliu kosminiu kūnu. Mėnulio plutoje daugiausia yra deguonies (43%), silicio (20%), magnio (19%) ir geležies (10%). Mėnulio paviršių dengia regolitas. Mėnulio branduolyje daugiausia geležies.

Planetų spalvos priklauso nuo jų paviršiaus ir atmosferos sudėties. Pavyzdžiui, Merkurijus yra pilkas dėl uolienų, kuriose gausu silicio, geležies ir nikelio. Venera yra rudai auksinė dėl sieros rūgšties debesų. Žemė atrodo mėlyna dėl vandenynų, o žemynai – įvairių spalvų. Marsas yra raudonai oranžinis dėl geležies oksidų.