Prokariotų ir eukariotų ląstelės

Šioje temoje aptariama ląstelės teorijos pagrindus, mikroskopijos tipus ir jų panaudojimą. Taip pat nagrinėjama prokariotų (bakterijų ir archėjų) ir eukariotų (gyvūnų ir augalų) ląstelių sandarą, jų struktūrinius elementus bei funkcijas.

Augalų ląstelės sandara
Augalų ląstelės, be plazminės membranos, branduolio ir kitų gyvūnų ląstelėms būdingų organelių, turi ląstelės sienelę (daugiausia celiuliozė), chloroplastus (fotosintezė) ir centrinę vakuolę (ląstelės sultys, apgaubta tonoplastu). Plazmodezmos – kanalai ląstelės sienelėje, jungiantys gretimas ląsteles.
Eukariotų ląstelės: sandara
Eukariotai (protistai, grybai, augalai, gyvūnai) turi branduolį, kuriame DNR yra apgaubta membrana, ir kitas membranines organeles, atliekančias specifines funkcijas. Šios organelės leidžia ląstelėje vykti skirtingiems biocheminiams procesams vienu metu.
Gyvūnų ląstelės sandara
Gyvūnų ląstelės turi plazminę membraną, branduolį ir citoplazmą su organelėmis. Citozolis – skystoji citoplazmos dalis, kurioje ištirpusios įvairios medžiagos. Organelės: mitochondrijos (ATP sintezė), lizosomos (makromolekulių skaidymas), peroksisomos (nuodingų medžiagų skaidymas), grūdėtasis endoplazminis tinklas (membranų baltymų sintezė), lygusis endoplazminis tinklas (lipidų sintezė, detoksikacija), Goldžio kompleksas (baltymų modifikavimas), ribosomos (baltymų sintezė).
Ląstelės atradimas ir teorija
Ląsteles 1665 m. atrado Robertas Hukas. XIX a. viduryje suformuluota ląstelės teorija teigia, kad visi organizmai sudaryti iš ląstelių, naujos ląstelės kyla iš esamų, ląstelė yra pagrindinis organizmų struktūrinis ir funkcinis vienetas, joje vyksta medžiagų apykaita ir saugoma genetinė informacija.
Mikroskopija: ląstelių tyrimas
Citologija, tirianti ląsteles, naudoja mikroskopus. Optiniai mikroskopai naudoja šviesą, o elektroniniai – elektronų srautus. Skiriamoji geba – svarbus mikroskopo parametras. Elektroniniai mikroskopai (peršvietimo ir rastriniai) leidžia tirti vidinę ląstelės sandarą ir paviršiaus struktūrą. Krioelektroninė mikroskopija leidžia tirti ląsteles natūralioje būsenoje.
Prokariotų ląstelės sandara
Prokariotai (bakterijos ir archėjos) neturi branduolio ir membraninių organelių. Plazminė membrana, sudaryta iš fosfolipidų ir baltymų, atskiria ląstelę nuo aplinkos. Citoplazmoje yra nukleoidas (žiedinė DNR), plazmidės (mažesnės DNR molekulės) ir ribosomos (baltymų sintezės vietos). Ląstelės sienelė, sudaryta iš peptidoglikano, suteikia tvirtumo. Fimbrijos padeda prisitvirtinti, o žiuželiai – judėti. Glikokaliksas (kapsulė) apsaugo bakterijas.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com