Euras yra bendra Europos Sąjungos valiuta, įvesta 1999 m. sausio 1 d. Iš pradžių euras buvo naudojamas tik kaip elektroninė atsiskaitymo priemonė, o 2002 m. buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Euro banknotų dizainas atspindi Europos architektūros stilius, simbolizuodamas atvirumą ir bendradarbiavimą. Euro monetų viena pusė yra bendra visoms euro zonos šalims, o kita pusė – unikali kiekvienai šaliai. Europos Centrinis Bankas, kartu su euro zonos nacionaliniais centriniais bankais, formuoja ir įgyvendina euro zonos pinigų politiką.

Valiuta yra pagrindinis pinigų tipas, paprastai naudojamas tam tikroje šalyje ar ekonominėje zonoje. Valiutų kursai parodo, kiek vienos valiutos vienetų galima įsigyti už kitos valiutos vienetą. Šie kursai nuolat kinta dėl įvairių veiksnių, įskaitant ekonomikos augimą, infliaciją, palūkanų normas ir geopolitinius įvykius. Tarptautinėje prekyboje ir kelionėse valiutų kursai yra ypač svarbūs, nes jie lemia prekių ir paslaugų kainas skirtingose šalyse.

Valiuta apibrėžiama kaip visuotinai pripažįstama atsiskaitymo priemonė, paprastai išreikšta piniginiais vienetais, naudojama tam tikroje šalyje ar ekonominėje zonoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje naudojami svarai sterlingų, Europos Sąjungoje – eurai, o Lietuvoje anksčiau buvo naudojami litai, kuriuos vėliau pakeitė eurai.

Valiutos kursas nurodo, kiek vienos valiutos vienetų reikia sumokėti, norint įsigyti kitos valiutos vienetą. Valiutų kursus lemia rinkos jėgos – paklausa ir pasiūla. Jei valiutos paklausa yra didelė, jos kursas kyla. Jei valiutos pasiūla yra didelė, jos kursas krenta. Pavyzdžiui, padidėjus eurų pasiūlai, euro vertė dolerio atžvilgiu gali kristi, o padidėjus dolerių paklausai, dolerio vertė euro atžvilgiu gali kilti.

Svyruojantys valiutų kursai laisvai kinta rinkoje, atsižvelgiant į valiutos paklausą ir pasiūlą. Fiksuoti valiutų kursai yra nustatomi valstybės sprendimu, dažniausiai susiejant nacionalinę valiutą su kita valiuta ar valiutų krepšeliu. Lietuva, prieš įsivesdama eurą, turėjo fiksuotą lito kursą, kuris iš pradžių buvo susietas su JAV doleriu, o vėliau – su euru.

Valiutų rinkos – tai decentralizuotos prekybos vietos, kuriose bankai, finansų įstaigos ir kiti rinkos dalyviai perka ir parduoda skirtingas valiutas. Šios rinkos veikia visą parą, o sandoriai dažniausiai vykdomi elektroniniu būdu. Valiutų keitimas yra būtinas tarptautinei prekybai, turizmui, investicijoms ir kitoms tarptautinėms operacijoms.

Kai valiuta yra stipri, už tą pačią sumą galima įsigyti daugiau kitos valiutos vienetų. Tai reiškia, kad importuojamos prekės tampa pigesnės, tačiau eksportuojamos prekės tampa brangesnės užsienio pirkėjams. Silpna valiuta turi priešingą poveikį – importas brangsta, o eksportas pinga.