Istoriškai buvo naudojamas galios vienetas, vadinamas arklio galia (\(AG\)). Džeimsas Vatas nustatė, kad viena arklio galia apytiksliai lygi \(735,5 \text{ W}\). Nors šis vienetas nebėra oficialiai naudojamas, jis kartais vis dar pasitaiko, ypač apibūdinant automobilių variklių galią.

Galia yra fizikinis dydis, apibūdinantis darbo atlikimo spartą. Ji parodo, koks darbas atliekamas per laiko vienetą. Galia apskaičiuojama mechaninį darbą (A) dalijant iš laiko (t), per kurį tas darbas buvo atliktas. Pagrindinė formulė galiai apskaičiuoti: \(N = A / t\). Kuo didesnis darbas atliekamas per tą patį laiką arba kuo greičiau atliekamas tas pats darbas, tuo didesnė galia.

Galia yra fizikinis dydis, apibūdinantis darbo atlikimo spartą. Ji parodo, koks mechaninis darbas atliekamas per laiko vienetą. Galia (N) apskaičiuojama dalijant atliktą darbą (A) iš laiko (t), per kurį tas darbas buvo atliktas. Pagrindinė formulė galiai apskaičiuoti yra \(N = A / t\). Didėjant galiai, tas pats darbas atliekamas greičiau arba per tą patį laiką atliekamas didesnis darbas.

Galia apibūdina darbo atlikimo spartą. Ji apskaičiuojama kaip atlikto mechaninio darbo (\(A\)) ir laiko (\(t\)), per kurį tas darbas atliktas, santykis: \(N = A / t\). Pavyzdžiui, trys mokiniai, lipdami virve, atliko skirtingą darbą per skirtingą laiką. Aistė (36 kg) ir Giedrė (36 kg) užlipo į \(6 \text{ m}\) aukštį atitinkamai per \(10 \text{ s}\) ir \(9 \text{ s}\), atlikdamos 2160 J darbą. Jų galia buvo 216 W (Aistė) ir 240 W (Giedrė). Andrius (44 kg) užlipo per \(10 \text{ s}\), atlikdamas 2640 J darbą, ir jo galia buvo 264 W.

Pagrindinis galios matavimo vienetas yra vatas (\(W\)), pavadintas Džeimso Vato garbei. Vienas vatas reiškia, kad per vieną sekundę atliekamas vieno džaulio darbas (1 \(W = 1 J/s\)). Dažnai naudojami ir didesni vienetai: kilovatas (\(kW\), 1 \(kW = 1000 W\)) ir megavatas (\(MW\), 1 \(MW = 1000000 W\)).

Pagrindinis tarptautinės sistemos (SI) galios matavimo vienetas yra vatas (W). Vienas vatas yra galia, kai per vieną sekundę atliekamas vieno džaulio darbas: \(1 \text{ W} = 1 \text{ J} / 1 \text{ s}\). Kadangi vatas yra palyginti mažas vienetas, praktikoje dažnai naudojami stambesni, kartotiniai vienetai: kilovatas (kW) ir megavatas (MW). Istoriškai buvo naudojamas nesisteminis vienetas – arklio galia (AG), kuri apytiksliai lygi \(735,5 \text{ W}\).

Skirtingi įrenginiai ir reiškiniai pasižymi labai skirtinga galia. Pavyzdžiui, elektros lemputės galia gali būti 25-100 W, mopedo variklio – apie 1000 W, lengvojo automobilio variklio – 60-80 kW, sunkvežimio – 250 kW, o keleivinio lėktuvo variklių – 35 MW. Kauno hidroelektrinės galia siekia 100,8 MW, raketos variklio – 70000 MW, žmogaus vidutinė galia 75-100W, trumpalaikė 1100W, o Saulės – \(4 * 10^9\) MW.

Panagrinėkime uždavinį: 1 kg masės akmuo krinta iš 20 m aukščio ir žemę pasiekia per 2 s. Norint apskaičiuoti akmens atliktą darbą ir jo galią, pirmiausia randame akmenį veikiantį sunkį: \(F = m * g = 1 \text{ kg} * 10 \text{ m/s}^2 = 10 \text{ N}\). Tada apskaičiuojame darbą: \(A = F * h = 10 \text{ N} * 20 \text{ m} = 200 \text{ J}\). Galiausiai, galia apskaičiuojama: \(N = A / t = 200 \text{ J} / 2 \text{ s} = 100 \text{ W}\).