Berlyno sienos griūtis tapo simboliniu komunizmo žlugimo ir Rytų Europos išsivadavimo įvykiu. Šis įvykis patvirtino Fukujamos teiginius apie liberalios demokratijos pergalę ir ideologinių kliūčių griūtį.

Sovietinis palikimas Lietuvoje apima ne tik politinę ir ekonominę sistemas, bet ir fizinę aplinką, pavyzdžiui, sovietmečiu statytus daugiabučius. Nepriklausomybės metais Lietuva žengia svarbius žingsnius desovietizacijos link, pertvarkydama įvairias sritis, įskaitant ekonomiką, švietimą ir kultūrą. Renovacija yra esminė šio proceso dalis, gerinanti gyvenimo kokybę, mažinanti šildymo sąnaudas ir didinanti pastatų ilgaamžiškumą.

Europos Sąjunga, siekdama didinti savo įtaką pasaulyje, susiduria su vidiniais nesutarimais, instituciniais klausimais ir užsienio politikos iššūkiais. Skirtingi valstybių narių interesai ir požiūris į integracijos lygį apsunkina bendros užsienio politikos kūrimą.

Žlugus komunizmui, Franšis Fukujama teigė, kad liberali demokratija ir rinkos ekonomika tapo vienintelėmis gyvybingomis sistemomis, ir paskelbė 'istorijos pabaigą'. Jis manė, kad tolesnės pažangos poreikio nebėra, nes pagrindiniai principai ir institucijos jau yra optimaliai išvystytos. Anot Fukujamos, liberali demokratija remiasi asmens laisve ir liaudies suverenitetu, o liberalizmas ekonomikoje – laisva ekonomine veikla, privačia nuosavybe ir rinkos dėsniais. Jis tikėjo, kad po karų, krizių ir totalitarizmo nusikaltimų žmonija subrendo.

Pasibaigus Šaltajam karui ir subyrėjus Sovietų Sąjungai, pasaulio geopolitinė struktūra radikaliai pasikeitė. Dvipolė sistema, kurioje dominavo JAV ir SSRS, išnyko, palikdama JAV vienintele supervalstybe. Tuo pat metu kiti galios centrai, tokie kaip Europos Sąjunga, Japonija, Kinija, Indija ir Korėjos Respublika, pradėjo formuotis iš naujo.

XX ir XXI amžių sandūrą apibūdino komunizmo žlugimas, globalizacijos stiprėjimas, technologijų revoliucija ir nauji iššūkiai, pavyzdžiui, terorizmas ir klimato kaita. Dėl šių veiksnių valstybės tapo labiau tarpusavyje priklausomos, o tarptautinei bendruomenei atsirado naujų uždavinių.

Nors XX a. pabaigoje JAV buvo vienintelė supervalstybė, XXI a. pradžioje jos galia ėmė santykinai mažėti dėl vidinių problemų, pavyzdžiui, ekonominių krizių ir socialinės nelygybės, bei išorinių iššūkių, tarp jų – didėjančios Kinijos konkurencijos ir karų Irake bei Afganistane.

XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje stiprėjo Japonijos, Kinijos, Korėjos Respublikos ir Indijos įtaka. Šios valstybės plėtojo gamybą, prekybą, diegė technologijas ir didino gyventojų skaičių, taip stiprindamos savo pozicijas pasaulyje.

JAV kultūros dominavimas pasaulyje kartais vertinamas kaip 'kultūrinis imperializmas', turint omenyje, kad JAV primeta savo kultūrą ir vertybes kitoms šalims, o tai gali naikinti jų nacionalinį ir regioninį tapatumą.

Minkštoji galia – tai gebėjimas paveikti kitų elgseną pasitelkiant kultūrą, vertybes, diplomatiją ir kitas ne prievartines priemones. JAV išsiskiria minkštąja galia, skleisdama savo kultūrą ir gyvenimo būdą įvairiais kanalais, pavyzdžiui, per filmus, muziką ir prekių ženklus.

Rytų Europos valstybės, išsilaisvinusios iš sovietinio režimo, susidūrė su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, pertvarkydamos savo ekonomiką, kurdamos demokratiją ir siekdamos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO. Statistikos duomenys rodo, kad pagal BVP vienam gyventojui Rytų Europos šalys vis dar atsilieka nuo Vakarų.