SQL log

  Metalų bei jų lydinių savybės lemia ir jų naudojimą. Apie tai plačiau sužinosite nagrinėdami kitas temas.
  
  ## PASITIKRINKITE ŽINIAS
  
  1.  Palyginkite metalų kristalų ir joninių junginių kristalų sandarą. Kokia metalų kristalų sandara?
  2.  Kaip atsiranda metališkasis ryšys?
  3.  Kodėl metalus galima kalti, o druskos kristalai nuo smūgio subyra?
  4.  Kaip paaiškinti gerą metalų elektrinį ir šiluminį laidumą?
  5.  Kodėl metalai blizga?
  6.  Kas lemia labai skirtingą metalų tankį, lydymosi temperatūrą?
  7.  Apskaičiuokite, kiek kartų lengviausias metalas yra lengvesnis už sunkiausią metalą.
  8.  Koks turi būti aliuminio luito tūris, kad luito masė būtų tokia pat kaip 5 m³ vario luito? Metalų tankį rasite vadovėlio Prieduose.
  9.  Strypinėmis diagramomis pavaizduota IA grupės metalų tankis (1 pav.) ir lydymosi temperatūra (2 pav.) (pagal elementų išsidėstymą grupėje).
      a) Ar tolygiai kinta IA grupės metalų tankis ir lydymosi temperatūra didėjant cheminių elementų atominiam skaičiui?
      b) Padiskutuokite, kas gali paveikti šių metalų fizikinių konstantų (ρ ir t<sub>lyd.</sub>) kitimą.
  ' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  ## Tautinis atgimimas
  
  Nauja vokietinimo banga dar labiau sutelkė Mažosios Lietuvos šviesuolius rūpintis krašto išlikimu. Tautinio atgimimo centru tapo Tilžė (dabar Sovietskas, Kaliningrado sritis, Rusija). Palaikydami glaudžius ryšius su Didžiosios Lietuvos tautinio atgimimo veikėjais jie ėmė kurti draugijas, leido lietuvišką spaudą, rėmė slaptą knygnešių veiklą. Spaudos draudimo metais Mažoji Lietuva tapo svarbiausiu slaptos lietuviškos spaudos leidybos centru.
  
  Lietuviškų tradicijų puoselėjimu ypač rūpinosi rašytojas, filosofas Vydūnas. Jis mokė: „Būkime tikri lietuviai, nes besaikis svetimųjų pamėgdžiojimas – tai savęs pažeminimas jų akyse...“ Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas spaustuvininkas Martynas Jankus rengė ir leido lietuviškus leidinius, skelbė tautosaką.
  
  Į lietuvybės išsaugojimo veiklą įsitraukė ir vokiečių mokslininkai. Įsitikinę, jog lietuvių tauta bei kalba nyksta, ir jausdami pareigą išsaugoti ateičiai šios kalbos, istorijos paminklus jie rinko ir leido lietuvių tautosaką, tyrinėjo kalbą, istoriją. Ne vienas tikino, kad, mokslo darbą dirbdamas, pamilo lietuvių tautą. Vienas iš įžymiausių veikėjų - poetas Jurgis Zauerveinas. Jo kūrinys „Lietuvninkais mes esame gimę“ tapo Mažosios Lietuvos himnu.
  
  Draugijų bei kultūros veikėjų veikla žadino lietuvių tautinę savimonę, teikė viltį, jog dvi tautos dalys atgims ir kurs bendrą ateitį.' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;

  **Kur vartojama tik bendrinė kalba?**
  
  Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą tvarko valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba rengia dokumentus. Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai vyksta valstybine kalba.
  
  **Kas konsultuoja kalbos taisyklingumo klausimais?**
  
  Konsultuotis galima Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje ar Valstybinėje kalbos inspekcijoje. Kontaktus rasite šių institucijų interneto svetainėse.
  
  **Kam reikalingi subtitrai?**
  
  Transliuotojai gali pasirinkti - arba įgarsinti filmą ar kitą laidą lietuviškai, arba pateikti lietuviškus subtitrus. Tokia galimybė numatyta Valstybinės kalbos įstatymo 13 straipsnyje. Žiūrovų nuomonės skiriasi: vieniems geriau vienaip, kitiems – kitaip.
  
  **Kokia knygos kalba laikoma taisyklinga?**
  
  Svarbiausia, kad nebūtų pažeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir kitos kalbos normos. Tikrinant knygų, ypač grožinės literatūros, kalbą stengiamasi vertinti neformaliai, atsižvelgiama į kūrinio visumą, stilių, pasirinktas menines priemones. Vis dėlto knygose neturėtų būti pažeidžiama kalbos sintaksė, morfologija, skyrybos, rašybos taisyklės.
  
  **Kaip Kalbos inspekcija reaguoja į neteiktinas svetimybes knygose?**
  
  Lietuvių rašytojai žargoną kartais vartoja kaip stilistinę priemonę. Neteiktinų svetimybių vartojimas nėra skatintinas. Ar tai laikyti klaidomis, tenka spręsti iš kūrinio konteksto.
  
  **Ar žargonas nepažeidžia bendrinės lietuvių kalbos normų?**
  
  Žargonas bendrinės kalbos normas pažeidžia, nes paprastai tai yra svetimybės arba ne savo reikšme vartojami žodžiai. Grožiniuose kūriniuose, teatrų spektakliuose ir pan. specifinė leksika gali būti stilistinė priemonė. Bendra nuomonė būtų tokia, kad barbarizmai, žargonas literatūros kūrinyje, ypač vaikų knygose, pateisinami tik tokiu atveju, kai jie būna aiškiai stilistiškai motyvuoti ir kai kūrinio autorius negali rasti kitų meninių priemonių savo idėjai realizuoti.
  
  Taigi privačioje aplinkoje galime vartoti įvairias kalbos atmainas, o oficialioje – tik bendrinę kalbą.
  ""' (Size = 4000)], CommandType='Text', CommandTimeout='30']
  SET IMPLICIT_TRANSACTIONS OFF;
  SET NOCOUNT ON;
  UPDATE [ScannerPages] SET [Active] = @p0, [Deleted] = @p1, [Position] = @p2, [ScannerId] = @p3, [StorageMediaName] = @p4, [StorageMediaUrl] = @p5, [Text] = @p6
  OUTPUT 1
  WHERE [Id] = @p7;