XIX a.–XX a. pradžios Lietuvos kultūra

Šioje temoje nagrinėjama XIX a. – XX a. pradžios Lietuvos kultūra, apimanti bajorų dvarų įtaką, Vilniaus universiteto vaidmenį, romantizmo įtaką, knygnešių epochą ir kultūros atgimimą po spaudos draudimo panaikinimo. Taip pat aptariami Lietuvių mokslo draugijos darbai, skatinę tautinės savimonės formavimąsi. Kultūriniai pokyčiai padėjo pagrindą nepriklausomos valstybės siekiui.

Knygnešių epocha
Po 1863 m. sukilimo caro valdžia vykdė „rusų pradų atkūrimo“ programą, uždrausdama lietuvišką spaudą lotyniškuoju raidynu ir steigdama rusiškas mokyklas. Lietuviai priešinosi, steigdami slaptąsias daraktorių mokyklas ir organizuodami knygų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje. Vyskupas Motiejus Valančius organizavo pasipriešinimą spaudos draudimui. Knygnešiai slapta gabeno ir platino knygas Lietuvoje.
Kultūros atgimimas XX a. pradžioje
Lietuvių tautos priešinimasis rusifikacijai buvo sėkmingas. Caro valdžia nesugebėjo sustabdyti spaudos platinimo. 1904 m. gegužės 7 d. caras Nikolajus II panaikino lietuviškos spaudos draudimą. Pradėjo kurtis legalios lietuviškų laikraščių redakcijos, spaustuvės, knygynai. Atgimė muzikinė, teatrinė ir parodinė veikla. Jonas Basanavičius subūrė Lietuvių mokslo draugiją. Inteligentų darbas turėjo įtakos tautinės savimonės atsiradimui.
Lietuvių mokslo draugijos darbai 1907–1939 m.
Lietuvių mokslo draugija, įkurta Jono Basanavičiaus, aktyviai veikė 1907–1939 m., prisidėdama prie lietuvių kultūros ir mokslo plėtros. Draugija leido vadovėlius, mokslinius leidinius, rinko tautosaką, įsteigė muziejų, rengė minėjimus, telkė inteligentus ir saugojo kultūrinį paveldą.
Lietuvos kultūros bruožai XIX a. – XX a. pradžioje
XIX amžiuje Lietuvos kultūrą sudarė bajorų, valstiečių ir miestiečių kultūros. Iki tautinio atgimimo didžiausią įtaką turėjo bajorija, dominavusi nuo LDK laikų, net ir Rusijos imperijos aneksijos metu. Bajorai puoselėjo LDK politinio atskirumo tradiciją. Miestų kultūra buvo įvairi dėl kalbinių ir religinių skirtumų tarp lenkų, žydų, lietuvių, rusų, totorių ir karaimų.
Romantizmas Lietuvoje
XIX a. romantizmas darė didelę įtaką Lietuvos kultūrai, atitinkant nepriklausomybės siekius. Romantikai aukštino šalies praeitį, kaip veiksnį, saugantį istorinę atmintį. Vilniaus universiteto auklėtiniai rinko tautosaką, domėjosi istorija. Žymūs atstovai: Adomas Mickevičius, Jozefas Ignacas Kraševskis, Julijus Slovackis, Vladislovas Sirokomlė. Teodoro Narbuto „Lietuvos istorija“ tapo svarbiu leidiniu. Dailininkai Jonas Rustemas ir Vincentas Smakauskas vaizdavo istorinius įvykius, kraštovaizdį, valstiečių buitį. Įkurta Vilniaus archeologijos komisija tyrė krašto istoriją.
Vilniaus universitetas – kultūros ir švietimo centras
XIX a. pirmoje pusėje Vilniaus universitetas, pervadintas imperatoriškuoju, buvo svarbiausias Lietuvos kultūros ir švietimo centras, apimantis buvusias LDK žemes. Jis tęsė Apšvietos idėjų paveiktas mokslo tradicijas, o eksperimentai ir praktika tapo pagrindiniais tyrimų metodais. Universitete veikė mokslo draugijos, buvo vykdomi moksliniai tyrimai, leidžiamos knygos. 1816 m. kanceliarine kalba tapo lenkų kalba. Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, universitetas tapo valstybingumo idėjos sergėtoju, tačiau 1832 m. caro valdžia jį uždarė.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com