Žmonės bendrauja sakiniais, o kai kurie sakiniai išreiškia tvirtinimus. Tvirtinimas, kuris gali būti arba teisingas, arba klaidingas, bet ne abu kartu, yra vadinamas teiginiu. Pavyzdžiui, „Skaičius -2 yra mažesnis už 5“ yra teisingas teiginys, o „Kvadratas turi 6 viršūnes“ yra klaidingas teiginys. Tačiau tvirtinimai su kintamaisiais (pvz., „2 plius x yra daugiau už 17“) ar subjektyvūs vertinimai (pvz., „Vandensvydis yra įdomesnis žaidimas už rankinį“) nėra teiginiai, nes jų teisingumas priklauso nuo kintamojo reikšmės arba asmeninių nuostatų.

Teiginiai dažnai turi struktūrą „jei..., tai...“. Pirmoji dalis, „jei bent vienas dauginamasis lygus nuliui“, yra vadinama teiginio sąlyga. Antroji dalis, „tai sandauga lygi nuliui“, yra vadinama teiginio išvada. Sukeitus sąlygą ir išvadą vietomis, gaunamas atvirkštinis teiginys. Pavyzdžiui, duotojo teiginio atvirkštinis teiginys yra: „Jei sandauga lygi nuliui, tai bent vienas dauginamasis lygus nuliui“. Šiuo atveju, ir pradinis, ir atvirkštinis teiginys yra teisingi.