Dirvožemis – viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, kurio susidarymą lemia gyvieji organizmai, vanduo ir temperatūra. Žemės ūkio naudmenų plotai ilgą laiką didėjo, o dabar žemės ūkiui naudojama apie 37% pasaulio sausumos ploto. Dirvožemio derlingumas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant humuso kiekį ir žmogaus veiklą. Svarbios problemos yra dirvožemio erozija ir nualinimas. Tvariosios žemdirbystės metodai, tokie kaip sėjomaina ir negilus arimas, padeda apsaugoti dirvožemį. Maisto švaistymo mažinimas taip pat yra svarbi dirvožemio apsaugos dalis.

Gamtos ištekliai yra gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, kuriuos žmonės naudoja savo poreikiams tenkinti. Jie skirstomi į atsinaujinančius (pvz., saulės, vėjo energija, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija) ir neatsinaujinančius (pvz., nafta, geležies rūda). Atsinaujinantys ištekliai atsinaujina natūraliai, o neatsinaujinančių išteklių atsargos yra ribotos ir ilgainiui gali išsekti. Gamtos išteklių pasiskirstymas pasaulyje yra netolygus.

Gamtos ištekliai gali skatinti ekonomikos augimą, tačiau kartais sukelia „išteklių prakeiksmą“. Tai reiškinys, kai išteklių turtingų šalių ekonomika auga lėčiau, nes jos tampa pernelyg priklausomos nuo išteklių eksporto ir neskatina kitų ūkio šakų plėtros. Korupcija ir neteisingas pelno paskirstymas gali dar labiau pabloginti padėtį. Riboti ištekliai, jų trūkumas ir neefektyvus naudojimas kelia globalias problemas, kurios stabdo ekonominę pažangą ir blogina gyvenimo bei aplinkos kokybę.

Miškai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: sugeria anglies dioksidą, išskiria deguonį, mažina šiltnamio efektą, yra daugelio rūšių buveinė ir saugo dirvožemį nuo erozijos. Miškų plotas pasaulyje mažėja dėl žemės ūkio plėtros, medienos gavybos, kelių tiesimo ir kitų priežasčių. Gaisrai taip pat prisideda prie miškų nykimo. Nykstantys miškai daro neigiamą poveikį klimatui, bioįvairovei ir žmonių sveikatai.