Žvejyba ir žuvivaisa

Šioje temoje aptariama žvejybos svarba, pasiskirstymas pasaulyje ir keliamos grėsmės. Taip pat sužinoma apie akvakultūrą – dirbtinį žuvų ir kitų vandens organizmų auginimą, jos privalumus bei keliamas problemas. Galiausiai, susipažįstama su marikultūra, kuri yra akvakultūros jūros „plantacijose“ forma.

Akvakultūra
Mažėjant žuvų ištekliams, sparčiai plėtojama akvakultūra – dirbtinis žuvų ir kitų vandens organizmų veisimas ir auginimas įvairiuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, ežeruose, jūrose). Akvakultūra jūroje vadinama marikultūra. Specialiose „fermose“ auginamos įvairios žuvys (karpiai, upėtakiai), moliuskai, krevetės, krabai, austrės, midijos, dumbliai. Akvakultūros dalis pasaulinėje žvejyboje sparčiai auga ir dabar sudaro apie 30% (apie 65 mln. tonų per metus). Daugiausia akvakultūra plėtojama Azijoje (ypač Kinijoje), bet populiarėja ir Europoje, JAV, Lotynų Amerikoje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. daugiau nei pusę pasaulinio žvejybos laimikio sudarys akvakultūros produkcija.
Pasaulinio vandenyno biologinių išteklių pavojai
Intensyvi žvejyba, naudojant modernius metodus, kelia grėsmę žuvų ištekliams. Kasmet sugaunama apie 100 mln. tonų jūros gėrybių, ir mokslininkai teigia, kad pasiekta leidžiama riba, nes daugelyje regionų žuvys nespėja atsikurti. Prie to prisideda ir vandenyno tarša bei brakonieriavimas. Siekiant apsaugoti ir atkurti biologinius išteklius, pasirašyti tarptautiniai susitarimai, ribojantys žvejybos mastą ir intensyvumą (nustatomos kvotos, žvejybos laikas). Tačiau kai kurios šalys (pvz., Japonija ir Norvegija dėl banginių medžioklės) nepaiso šių susitarimų.
Žvejybos reikšmė ir geografija
Žvejyba ir žuvivaisa (vidaus vandenyse, jūrose ir vandenynuose) yra svarbi pirmojo ūkio sektoriaus šaka, teikianti maistą ir darbo vietas. Žuvys ir jūros gėrybės yra vertingas gyvulinės kilmės baltymų šaltinis. Apie 70% žvejybos laimikio sugaunama jūrose ir vandenynuose, likusi dalis – vidaus ar priekrantės telkiniuose. Žuvų ištekliai pasiskirstę netolygiai, didžiausi ten, kur gausu planktono (mažų organizmų, kurie geriausiai tarpsta šaltame, deguonies prisotintame vandenyje). Apvelingo zonos, kuriose vyksta vertikalus vandens judėjimas, yra ypač turtingos planktono ir todėl svarbios žvejybai. Daugiau nei 90% pasaulio žvejybos laimikio sugaunama šelfo zonose. Pasaulinis vandenynas suskirstytas į žvejybos sektorius, iš kurių dabar žuvingiausi yra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų ir pietryčių sektoriai. Dvi trečiosios sužvejoto laimikio naudojamos žmonių maistui, trečdalis – pašarams. Pagrindinės pramoninės žvejybos šalys: Kinija, Indonezija, Indija, Peru, Japonija. Europoje svarbios Norvegija, Danija, Islandija. Kai kurios šalys parduoda žvejybos teises (licencijas) kitoms valstybėms.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com