Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas

Šioje temoje nagrinėjamas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) silpnėjimo laikotarpis XVII–XVIII a., kuomet nuolatiniai karai su kaimyninėmis šalimis, vidaus nesutarimai ir liberum veto teisės naudojimas paralyžiavo valstybės valdymą. Karai nualino ekonomiką, sumažino gyventojų skaičių, o politinė sistema tapo neefektyvi, leisdama kaimyninėms valstybėms kištis į ATR vidaus reikalus.

Anarchija Abiejų Tautų Respublikoje
Saksų dinastijos valdymo laikotarpiu seimuose nuolat naudojama liberum veto teisė žlugdė valstybės valdymą. Įsigalėjo didikų oligarchija, sutriko įstatymų leidyba, klestėjo savivalė. Bajorų demokratija peraugo į anarchiją. Vienas didžiausių vidinių konfliktų buvo Valkininkų mūšis 1700 m., kuriame susikovė Sapiegos ir jų priešininkai. Bajorai, nors ir didžiavosi savo „aukso laisvėmis“, priešinosi reformoms, vadovaudamiesi principu Nihil novi. Valstybės silpnumu naudojosi Rusija, Austrija ir Prūsija, kišdamosi į vidaus reikalus ir darydamos įtaką.
ATR tapimas „Europos smukle“
XVII a. antroje pusėje, Europoje stiprėjant absoliutizmui, ATR karaliaus valdžia silpnėjo. 1697 m. valdovu tapęs Augustas II Stiprusis įtraukė valstybę į Šiaurės karą, kuris tapo dar vienu išbandymu. ATR teritorija virto karo lauku, kilo maras. Šis karas buvo naudingas Rusijai, kuri įsitvirtino prie Baltijos jūros ir pradėjo kištis į ATR reikalus. 1717 m. Nebylusis seimas, veikiant Rusijos spaudimui, patvirtino reikalavimus, kurie dar labiau susilpnino ATR, įskaitant kariuomenės sumažinimą. Valstybė, kurioje laisvai veikė svetimų valstybių kariuomenės, buvo pradėta vadinti „Europos smukle“.
Karų epocha ATR XVII-XVIII a.
XVII a. – XVIII a. pradžia Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) buvo nuolatinių karų su kaimyninėmis valstybėmis laikotarpis. Valdant švedų Vazų dinastijai, šalis įsitraukė į 60 metų trunkančius dinastinius karus. Nors ATR kariuomenė buvo nedidelė, ji buvo gerai apmokyta ir pasiekė reikšmingų pergalių, pavyzdžiui, Salaspilio mūšyje 1605 m., kur Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujami lietuviai nugalėjo didesnę švedų kariuomenę. Tačiau ATR kariavo ir su Osmanų imperija bei Rusija, kurioje kuriam laikui buvo užėmusi Maskvą. Šie karai, nors ir atnešė tam tikrų teritorinių laimėjimų (pvz., Smolensko susigrąžinimas), ilgainiui išsekino valstybę.
Nesibaigiantys karai ir jų pasekmės ATR
Nuolatiniai karai XVII a. ir XVIII a. pradžioje smarkiai paveikė ATR. Išsekintas valstybės iždas kėlė sunkumų išlaikant samdomąją kariuomenę. Lenkijos valdomose Ukrainos žemėse kilo dideli kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio, kurie galiausiai privertė kazokus pasiduoti Rusijai. 1655 m. Rusijos ir kazokų kariuomenė užėmė Vilnių, prasidėjo ilga okupacija. Tuo pat metu ATR užpuolė ir Švedija, sukeldama valstybei kritinę padėtį.
XVII a. vidurio karų padariniai ATR
Siekdami išgelbėti kraštą, Lietuvos bajorai, vadovaujami Jonušo Radvilos, 1655 m. Kėdainiuose nutraukė unijos sutartį su Lenkija ir sudarė sutartį su Švedija. Tačiau Švedija elgėsi kaip okupantė, o ne sąjungininkė. Galiausiai Švedija buvo išvaryta, o unija su Lenkija atkurta. 1660 m. Olyvoje su Švedija sudaryta taikos sutartis, bet karas su Rusija baigėsi tik 1667 m. Andrusovo paliaubomis, kuriomis ATR prarado Smolenską ir dalį Ukrainos. Šie karai sukėlė badą, marą ir didžiulį gyventojų sumažėjimą, ypač Lietuvoje. Pasikeitė demografinė ir etninė gyventojų sudėtis, žlugo ūkis, sunyko miestai.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com