Knygnešių keliai Lietuvoje 1864–1904 m.

Šioje temoje nagrinėjamas knygnešių judėjimas Lietuvoje carinės Rusijos spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.). Apžvelgiama, kaip lietuviai, nepaisydami draudimo, slapta gabeno ir platino lietuviškas knygas, taip išsaugodami kalbą ir tautinę tapatybę. Knygnešių veikla buvo labai svarbi tautiniam atgimimui ir galiausiai prisidėjo prie spaudos draudimo panaikinimo.

Intensyviausio spaudos platinimo regionai
Lietuviškos spaudos platinimas nebuvo tolygus visoje Lietuvoje. Buvo regionai, kur platinimas buvo intensyviausias, mažesnio intensyvumo, negausus arba pasyvus.
Knygnešių veiklos palikimas
1904 m. gegužės 7 d. Rusijos valdžia panaikino lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą. Knygnešių veikla buvo nepaprastai svarbi išsaugant lietuvių kalbą, tautinę tapatybę ir žadinant tautinį sąmoningumą. Didelę reikšmę turėjo Mažojoje Lietuvoje leisti laikraščiai „Aušra“ (red. Jonas Basanavičius) ir „Varpas“ (red. Vincas Kudirka). Uždraudus spaudą, tapo neįmanoma steigti ir lietuviškų mokyklų.
Knygnešių veiklos rizika
Knygnešiai nuolat rizikavo būti suimti, įskųsti ar net nušauti. XIX a. pabaigoje Rusijos valdžia suteikė pasienio sargybiniams teisę šaudyti į nelegaliai sieną kertančius asmenis. Knygnešius, patekusius į žandarų rankas, grėsė kalėjimas ir tremtis.
Nelegalios lietuviškos spaudos keliai
Lietuviška spauda iš Mažosios Lietuvos į Lietuvą buvo gabenama įvairiais būdais: legaliai, slepiant leidinius; nelegaliai, pereinant sieną; paštu, siunčiant nedidelius kiekius leidinių; per pažintis su pasienio pareigūnais.
Respublikos žlugimas ir knygnešystė
XIX a. antroje pusėje, po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo, carinė Rusija vykdė intensyvią rusinimo politiką Lietuvoje. 1864-1904 m. buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis. Rusijos valdžia siekė primesti lietuviams kirilicą, tačiau tai sukėlė stiprų pasipriešinimą ir knygnešių judėjimo atsiradimą.
Rusinimas ir lietuvių pasipriešinimas
Carinės Rusijos tikslas buvo asimiliuoti lietuvius, ištrinant lietuvių kalbą ir primetant rusišką raidyną. Lietuviai slapta gabeno knygas iš užsienio, daugiausia iš Mažosios Lietuvos. Šis veiksmas buvo grindžiamas patriotizmu ir siekiu aprūpinti tautiečius bei nelegalias mokyklas draudžiamais leidiniais.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus indėlis
Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius organizavo pasipriešinimą spaudos draudimui. Jis ragino lietuvius mokyti vaikus namuose gimtąja kalba, vengti rusiškų mokyklų. 1867 m. jis įkūrė knygnešių organizaciją.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com