Ispanai, norėdami rasti kelią į Rytus, rėmė Kristupo Kolumbo sumanymą pasiekti Indiją plaukiant į Vakarus. 1492 m. Kolumbas su trimis karavelėmis išplaukė į Atlanto vandenyną ir po trijų mėnesių pasiekė Bahamų salas. Jis manė, kad atrado Indiją, todėl naujas žemes pavadino Vakarų Indija, o gyventojus – indėnais. Vėlesnės Amerigo Vespučio kelionės įrodė, kad tai naujas žemynas – Amerika.

Kolumbo, Vasko da Gamos ir Magelano kelionės iš esmės pakeitė Europos ir pasaulio istoriją. Buvo atrasti nauji žemynai, jūrų keliai, išplėstos geografijos žinios, paskatinta mokslo raida. Europiečiai pradėjo kolonizuoti naujai atrastas žemes, o tarp Europos valstybių prasidėjo varžybos dėl užjūrio teritorijų.

Ilgą laiką europiečiai negalėjo leistis į tolimas jūrų keliones dėl nepakankamai tobulų navigacijos priemonių ir laivų. Laivo vietą jūreiviai nustatydavo pagal kranto liniją ir žvaigždes, o tai buvo įmanoma tik giedru oru. Padėtis pasikeitė atsiradus šioms naujovėms: kompasui (padėjusiam nepasiklysti), astroliabijai (leidžiančiai tiksliau nustatyti geografinę padėtį), tikslesniems jūrlapiams ir karavelėms – naujo tipo, greitesniems ir manevringesniems burlaiviams.

1519 m. ispanų ekspedicija, vadovaujama Fernando Magelano, išvyko ieškoti vakarinio kelio į Aziją. Magelanas atrado sąsiaurį Pietų Amerikoje (Magelano sąsiaurį) ir išplaukė į Ramųjį vandenyną. 1521 m. ekspedicija pasiekė Filipinus, kur Magelanas žuvo. Po trejų metų, apiplaukę Afriką, tik vienas laivas su 18 jūreivių grįžo į Ispaniją. Kelionės metu jūreiviai badavo ir gėrė užkrėstą vandenį, valgė senus džiūvėsius, odas, pjuvenas.

Portugalai pirmieji pradėjo nuosekliai ieškoti jūrų kelio į Rytus. 1488 m. jie apiplaukė Afrikos žemyną, pasiekdami Indijos vandenyną, o kyšulys Afrikos pietuose buvo pavadintas Gerosios Vilties kyšuliu. 1497–1499 m. Vasko da Gamos ekspedicija, pasinaudojusi arabų laivais Indijos vandenyne, pasiekė Kalkutos uostą Indijoje. Parsivežtas prieskonių krovinys 60 kartų viršijo kelionės išlaidas.

Viduramžiais prieskoniai, tokie kaip imbieras, vanilė, cinamonas, muskato riešutai ir kiti, buvo labai vertinami ir brangūs. Pavyzdžiui, 10 gramų muskato lapų galėjo prilygti 7 jaučių vertei. XV a. prieskonių paklausa Europoje augo kartu su kitomis prabangos prekėmis iš Rytų (šilku, porcelianu, brangakmeniais). Prekybą su Indija ir Kinija kontroliavo arabai, kurie perparduodavo prekes europiečiams daug brangiau. Turkams užėmus Konstantinopolį ir įvedus didelius muitus, prekyba tapo dar sudėtingesnė ir brangesnė.