Miozinas yra baltymas, atsakingas už raumenų susitraukimą. Šis procesas vyksta keliais etapais: \(\text{ATP}\) molekulė prisijungia prie miozino galvutės, leisdama jai atsipalaiduoti. Tada \(\text{ATP}\) hidrolizuojamas į \(\text{ADP}\) ir neorganinį fosfatą (\(\text{P}\)). \(\text{ADP}\) ir \(\text{P}\) prisijungia prie miozino, kai šio galvutė prisitvirtina prie aktino, sudarydama skersinį tiltelį. Galiausiai, \(\text{ADP}\) ir \(\text{P}\) sukelia miozino galvutės padėties pokytį, lemiantį aktino siūlelio judėjimą.

Raumenys cheminę energiją paverčia mechanine, leisdami raumeninei ląstelei susitraukti. Su judėjimu susijusios daugelis organizmo gyvybinių funkcijų, pavyzdžiui, kvėpavimas, kraujotaka ir virškinimas. Raumenys skirstomi į griaučių skersaruožius, širdies skersaruožius ir lygiuosius. Raumens struktūrinis vienetas yra raumeninė ląstelė – skaidula. Ją sudaro miofibrilės, kurios sudarytos iš aktino ir miozino siūlelių. Sarkomeras – miofibrilės dalis tarp dviejų \(Z\) linijų – yra mažiausias struktūrinis miofibrilės vienetas.

Raumuo atsipalaiduoja, kai nutrūksta nervinis impulsas, \(Ca^{2+}\) jonai grįžta į sarkoplazminį tinklą, sumažėja miozino ATP-azės fermento aktyvumas, o pasišalinus \(Ca^{2+}\) jonams, tropomiozinas užblokuoja aktyvias aktino vietas. Lygiųjų raumenų ląstelės susitraukia panašiai kaip skersaruožių.

Raumens susitraukimą paaiškina slenkamųjų filamentų teorija. Bioelektrinis impulsas, plintantis skersinių T sistemos vamzdelių membrana, aktyvina \(Ca^{2+}\) kanalus. Padidėjus \(Ca^{2+}\) koncentracijai, troponinas prijungia \(Ca^{2+}\) jonus, atsidaro aktino siūlelių aktyvieji centrai, prie kurių jungiasi miozino galvutė, ir susidaro skersiniai miozino tilteliai. Slenkamųjų filamentų mechanizmas veikia taip: skersiniai miozino tilteliai sukimba su aktino siūleliais ir sukamaisiais judesiais traukia juos sarkomero link, sukeldami raumens susitraukimą.

Pagal susitraukimo greitį, jėgą ir atsparumą nuovargiui, raumenys skirstomi į greituosius ir lėtuosius. Greitieji raumenys greitai įgauna jėgą, bet greitai pavargsta, turi mažai mitochondrijų ir mioglobino (todėl yra balti). Lėtieji raumenys yra atsparūs nuovargiui, turi daug mitochondrijų ir mioglobino (todėl yra raudoni). Žmogaus raumenyse šių skaidulų santykis skiriasi. Daugiau greitųjų skaidulų turintys raumenys yra pritaikyti trumpalaikiam, intensyviam darbui (pvz., sprinteriai), o daugiau lėtųjų skaidulų turintys – ilgalaikiam darbui (pvz., stajeriai).

Raumenų tonusas yra nevalingas refleksinis raumenų įtempimas, kai raumens skaidulos nuolat yra įtemptos ir pasiruošusios veikti. Jis priklauso nuo amžiaus, lyties ir fizinės veiklos. Vaikų ir moterų raumenų tonusas paprastai yra mažesnis, o fiziniai pratimai jį didina.