Atogrąžų ciklonai yra galingi oro sūkuriai, susidarantys virš šiltų vandenynų atogrąžų platumose. Jie pasižymi stipriais vėjais ir gausiomis liūtimis, keliančiomis didelę grėsmę pakrančių regionams. Skirtinguose pasaulio regionuose jie turi skirtingus pavadinimus: uraganai (JAV ir Vidurio Amerika), taifūnai (Rytų Azija) ir vili-vili (Australija). Kasmet susidaro apie 50 atogrąžų ciklonų.

Atogrąžų ciklonas sudarytas iš kelių pagrindinių dalių. Į centrą patenka šiltas ir drėgnas oras, kuris kyla spirale į viršų, sukeldamas stiprius vėjus ir formuodamas tankius kamuolinius lietaus debesis. Šaltas oras leidžiasi žemyn į audros centrą. Ciklonas sukasi: Šiaurės pusrutulyje – prieš laikrodžio rodyklę.

Atogrąžų ciklonai pasižymi keliais būdingais bruožais. Jie juda pasatų kryptimi (iš rytų į vakarus), jų skersmuo gali siekti nuo 200 iki 1000 km, o uraganiniai vėjai dažniausiai pučia 100–300 km spinduliu. Atmosferos slėgis ciklono centre yra labai žemas (880–960 hPa), o vėjo greitis gali viršyti 60 m/s. Ciklonai sukelia gausius kritulius ir didžiules bangas. Ciklono centre yra „uragano akis“ – rami ir giedra zona.

Atogrąžų ciklonai yra labai pavojingi. Uraganiniai vėjai gali sugriauti pastatus, nutraukti elektros linijas, suniokoti pasėlius ir išversti medžius. Smarkios liūtys sukelia potvynius, ypač pavojingus pakrančių žemumose. Šie reiškiniai gali pareikalauti daug žmonių gyvybių ir padaryti didžiulę ekonominę žalą.

Atogrąžų ciklonų susidarymui reikalingos specifinės sąlygos. Pagrindiniai veiksniai yra šiltas vandenyno vanduo (daugiau nei 27 °C), pakankamas įšilusio vandens sluoksnio gylis (iki 60 m), stipri Saulės spinduliuotė, pastovus vėjas ir atstumas nuo sausumos. Šios sąlygos leidžia susidaryti žemo slėgio sričiai ir intensyviai kaupti drėgmę.

Ciklono dalys (artėjantis pakraštys, išorinė dalis, vidinė dalis, akis, centras, tolstantis pakraštys) skiriasi debesų tipu, kritulių intensyvumu, vėjo stiprumu, temperatūra ir slėgiu. Artėjant ciklonui, vėjas stiprėja, atsiranda lietus, slėgis krinta. Ciklono centre, „akyje“, oras ramus ir giedras, slėgis žemiausias, o temperatūra aukščiausia. Ciklonui tolstant, sąlygos grįžta į pradinę būseną.

Istorijoje užfiksuota daug galingų atogrąžų ciklonų, sukėlusių didžiules nelaimes. Pavyzdžiui, 1970 m. ciklonas Biola Bangladeše pražudė šimtus tūkstančių žmonių. 1992 m. uraganas Andrew padarė didžiulę žalą JAV. 2005 m. uraganas Katrina beveik visiškai užtvindė Naująjį Orleaną. 1979 metais užfiksuotas stipriausias atogrąžų ciklonas Tip, kurio skersmuo siekė 2200 km, o vėjo greitis – 85 m/s.

Uraganai klasifikuojami pagal vėjo greitį, naudojant penkių kategorijų skalę. Kiekviena kategorija atspindi vis didesnį vėjo greitį ir potencialią žalą.