Genai lemia paveldimus organizmo požymius

Šioje temoje nagrinėjama, kaip genai, esantys DNR molekulėse, lemia paveldimus organizmo požymius ir kaip ši informacija yra saugoma chromosomose. Taip pat sužinoma apie DNR struktūrą, chromosomų susidarymą bei DNR atradimo istoriją. Aptariama ir paveldimų požymių tyrimo būdai.

DNR atradimas
1953 metais Džeimsas Diujis Votsonas ir Fransis Haris Komptonas Krikas sukūrė DNR molekulės modelį ir paaiškino jos kopijavimo mechanizmą. 1962 metais už šį atradimą jiems buvo paskirta Nobelio premija.
DNR struktūra ir funkcijos
DNR molekulė primena ilgus, susiraizgiusius siūlus. Ji sudaryta iš daugybės genų, kurie koduoja įvairius organizmo požymius. Prieš ląstelės dalijimąsi, DNR molekulė yra kopijuojama: DNR išsivynioja, prie atskirtų grandinių prisijungia naujos, sukuriant dvi identiškas kopijas. Šios kopijos susisuka ir sutankėja, formuodamos chromosomas.
Genai ir paveldimumas
Organizmo požymiai yra paveldimi ir perduodami iš kartos į kartą per genus. Genai yra DNR (deoksiribonukleorūgšties) molekulės dalys, saugomos chromosomose ląstelės branduolyje. DNR yra sudėtinga spiralės formos molekulė, veikianti kaip organizmo „receptų knyga“, kurioje užkoduota informacija apie visus organizmo požymius, pvz., akių spalvą ar kailio raštą.
Paveldimų požymių tyrimai
Galima tirti, kaip tam tikri genų nulemti požymiai, pavyzdžiui, nusmailėjusi plaukų linija, duobutės skruostuose ar gebėjimas susukti liežuvį grioveliu, yra paveldimi populiacijoje. Apklausus žmones ir surinkus duomenis, galima apskaičiuoti procentinę dalį asmenų, paveldėjusių konkretų požymį.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com