1429 m. Lucke vyko Europos valdovų suvažiavimas, kuriame buvo svarstomi Rytų ir Vidurio Europos politikos klausimai. Dalyvavo Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, Vytautas su žmona Julijona, Jogaila su žmona Sofija ir kiti.

1429 metais Lucke įvyko svarbus Europos valdovų suvažiavimas, kuriame buvo aptariami Rytų ir Vidurio Europos politiniai klausimai. Jame dalyvavo Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, Vytautas su žmona Julijona, Jogaila su žmona Sofija ir kiti svarbūs asmenys. Buvo svarstomas Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi klausimas.

Apibrėžiami pagrindiniai terminai, susiję su Vytauto Didžiojo laikotarpiu: Astravo sutartis, Lucko suvažiavimas ir valstybingumas.

1409 m. baigta statyti Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia Lietuvos valstybėje. Ji buvo apginkluota 15 patrankų ir tapo svarbia Vytauto rezidencija. Čia jis priiminėjo užsienio svečius ir valstybių pasiuntinius. Pilies dalys: kunigaikščio rūmai, donžonas, papilys, įgulos gyvenamosios patalpos, ūkinis pastatas.

1409 m. užbaigta Trakų salos pilis buvo stipriausia ir didingiausia Lietuvos valstybėje. Apginkluota 15 patrankų, ji tapo svarbiausia Vytauto Didžiojo rezidencija. Čia jis priiminėjo užsienio svečius ir valstybių pasiuntinius. Pilį sudarė kunigaikščio rūmai, donžonas, papilys, įgulos gyvenamosios patalpos ir ūkinis pastatas.

Vytautas Didysis yra įžymiausias Lietuvos valdovas, vienintelis pavadintas Didžiuoju. Jo valdymo metu Lietuva pasiekė didžiausią galybę, teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Jis sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią, iškėlė bajorus, plėtojo amatus, prekybą, miestus, kaldino monetas, kūrė mokyklas ir skatino raštiją. Svarbiausias Vytauto nuopelnas – valstybingumo sampratos atsiradimas: suvokimas, kad Lietuvą sukūrė ir valdo lietuviai, atsakingi už jos likimą. Vytauto pirmoji žmona Ona Vytautienė aktyviai dalyvavo politikoje. Pats Vytautas domėjosi riteryste ir priklausė Drakono ordinui.

Jogailai dažnai keliaujant į Lenkiją, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) prižiūrėti buvo paskirtas jo brolis Skirgaila. Tačiau daugelis LDK kilmingųjų buvo nepatenkinti Skirgailos valdymu ir augančia Lenkijos įtaka, siekdami atkurti Vytauto tėvo, Kęstučio, valdas ir Lietuvos savarankiškumą. Vytautas, antrą kartą pabėgęs pas kryžiuočius ir vėliau juos pergudravęs, 1392 m. sudarė Astravo sutartį su Jogaila. Pagal ją, Vytautas atgavo žemes, gavo naujų ir teisę valdyti LDK kaip vietininkas, pripažindamas Jogailos viršenybę. Vytautas stiprino valdžią, šalindamas Gediminaičių kunigaikščius ir skirdamas ištikimus bajorus katalikus.

Jogailai dažnai keliaujant į Lenkiją, LDK valdyti buvo paskirtas Skirgaila. Dėl kilmingųjų nepasitenkinimo Skirgailos valdymu ir Vytauto siekio atgauti tėvo žemes, kilo konfliktas. Vytautas, dukart pabėgęs pas kryžiuočius ir juos pergudravęs, 1392 m. Astravo sutartimi su Jogaila susigrąžino žemes ir tapo LDK vietininku, pripažindamas Jogailos viršenybę. Vytautas centralizavo valdžią, pakeisdamas Gediminaičių kunigaikščius jam ištikimais bajorais katalikais.

Po Žalgirio mūšio pergalės ir taikos su kryžiuočiais, Vytauto galia labai sustiprėjo. 1429 m. Lucko suvažiavime Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karūnuoti Vytautą Lietuvos karaliumi. Nors Jogaila sutiko, Lenkijos kilmingieji, bijodami įtakos praradimo, pasipriešino. Karūnavimo iškilmės buvo numatytos 1430 m., tačiau Lenkijos didikai sulaikė karališkąsias karūnas ir dokumentus. Vytautas mirė 1430 m. spalio 27 d. Trakuose, taip ir netapęs karaliumi. Jis buvo iškilmingai palaidotas Vilniaus katedroje.

Po Žalgirio mūšio Vytauto galia išaugo. 1429 m. Lucko suvažiavime Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karūnuoti Vytautą. Nors Jogaila pritarė, Lenkijos didikai pasipriešino. Karūnavimas buvo numatytas 1430 m., bet Lenkijos didikai nepraleido karališkųjų karūnų. Vytautas mirė 1430 m. spalio 27 d., taip ir netapęs karaliumi. Jis buvo palaidotas Vilniaus katedroje.

Vytautas Didysis – įžymiausias Lietuvos valdovas, kurio valdymo metu Lietuva pasiekė didžiausią galybę, išsiplėsdama nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Jis sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią, iškėlė bajorus. Jo laikais plėtojosi amatai, prekyba, augo miestai, kaldintos monetos, kūrėsi mokyklos, plito raštija. Susiformavo valstybės simboliai – Vytis ir Gedimino stulpai. Svarbiausias nuopelnas – atsirado tautos valstybingumo samprata.

Vytautas siekė išplėsti įtaką Rusioje ir tapti Lietuvos karaliumi, todėl surengė kryžiaus žygį prieš totorius. 1399 m. Vorsklos mūšyje jungtinė lietuvių, lenkų ir kryžiuočių kariuomenė pralaimėjo. Nors Vytauto planai įsigalėti Aukso ordoje žlugo, jis prisijungė Smolenską ir sudarė taiką su Maskva, sutelkdamas dėmesį į kovą su Kryžiuočių ordinu.

Vytautas Didysis buvo žinomas dėl savo griežtumo teisingumo srityje. Jis įsakydavo žiauriai bausti melagius ir kyšininkaujančius teisėjus, siekdamas užtikrinti teisingumą ir įbauginti kitus.

Vytautas Didysis buvo žinomas dėl savo griežtumo teisingumo srityje. Jis įsakydavo žiauriai kankinti melagingus liudininkus, kad atgrasytų kitus nuo melo. Taip pat grasindavo ir bausdavo neteisėtus teisėjus, siekdamas užtikrinti teisingumą.

Vytauto vidaus politikos tikslai buvo sustiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, pašalinti atskiras sritis valdančius kunigaikščius ir formuoti bajoriją. Užsienio politikoje jis siekė valdyti Lietuvą savarankiškai, išvengti karo dviem frontais, nukariauti Rusią ir tapti karaliumi.

Vytauto vidaus politikos tikslai buvo sustiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, pašalinti atskiras sritis valdančius kunigaikščius ir formuoti naują visuomenės sluoksnį – bajoriją. Užsienio politikoje Vytautas siekė valdyti Lietuvą savarankiškai nuo Jogailos, išvengti karo dviem frontais (su totoriais ir Rusios kunigaikščiais rytuose bei kryžiuočiais vakaruose), nukariauti visą Rusią ir pasiskelbti Lietuvos karaliumi.

Vytautas siekė išplėsti įtaką Rusioje ir tapti Lietuvos karaliumi, todėl planavo įveikti Aukso ordą. 1399 m. jungtinė lietuvių, lenkų ir kryžiuočių kariuomenė, remiama popiežiaus, patraukė į kryžiaus žygį prieš totorius. Tačiau Vorsklos mūšyje Vytautas ir jo sąjungininkai buvo apgauti ir pralaimėjo. Nors Vytautas ir jo brolis Žygimantas išsigelbėjo, žuvo daug karių ir kunigaikščių. Šis pralaimėjimas sustabdė Vytauto planus rytuose, bet leido jam sudaryti taiką su Maskva ir prisijungti Smolenską, sutelkiant jėgas kovai su Kryžiuočių ordinu.

Vytis yra vienas seniausių Europos herbų. Pradžioje raitelis simbolizavo valdovą, ginantį tėvynę. Vytauto valdymo metais Vytis tapo valstybės herbu. Šarvuotas raitelis simbolizavo galią, raudona spalva – drąsą, mėlyna – išmintį, o auksinė ir sidabrinė – valdovo spalvas.

Vytis yra vienas seniausių herbų Europoje. Iš pradžių raitelis simbolizavo valdovą, ginantį tėvynę. Vytauto valdymo laikais Vytis tapo oficialiu valstybės herbu. Šarvuotas raitelis simbolizuoja galią, raudona spalva – drąsą, mėlyna – išmintį, o auksinė ir sidabrinė – valdovo spalvas.