Senovės Graikija nuo Kretos civilizacijos iki Aleksandro Makedoniečio imperijos

Šioje temoje susipažįstama su Senovės Graikijos civilizacijos raida nuo Kretos kultūros iki Aleksandro Makedoniečio imperijos, aptariamas polių susikūrimas, Didžioji kolonizacija ir demokratijos atsiradimas. Taip pat nagrinėjami Graikų ir Persų karai, Peloponeso karas ir Makedonijos įsigalėjimas bei politinis Senovės Graikijos palikimas.

Demokratijos gimimas Atėnuose
Senovės Graikijoje keitėsi polių valdymo formos: nuo monarchijos iki aristokratijos, tironijos ir demokratijos. Demokratija, kurioje dauguma piliečių vyrų dalyvavo valdyme, suklestėjo Atėnuose. Solono reformos (VI a. pr. Kr.) leido visiems Atikoje gimusiems vyrams dalyvauti Tautos susirinkime. Periklis (V a. pr. Kr.) įtvirtino demokratiją, įvesdamas atlyginimą pareigūnams. Aukščiausia valdžia buvo Tautos susirinkimas, kuriame dalyvavo piliečiai nuo 20 metų. Svarbiausius sprendimus (įstatymų priėmimas, karo ir taikos skelbimas) priimdavo Tautos susirinkimas. Tarp susirinkimų veikė 500 piliečių taryba, kurios nariai buvo renkami burtais. Teisinę valdžią vykdė Tautos teismas.
Didžioji Graikų kolonizacija
VIII–V a. pr. Kr. vyko Didžioji graikų kolonizacija, kurios metu graikai įkūrė šimtus kolonijų Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse. Šią kolonizaciją skatino gyventojų skaičiaus augimas, žemės trūkumas, karai ir palankios sąlygos jūreivystei. Kolonijos nebuvo politiškai priklausomos nuo savo metropolijų, bet palaikė su jomis prekybinius ir religinius ryšius. Kolonizacija skatino amatų ir prekybos plėtrą, atsirado piniginė sistema. Pirmosios monetos buvo nukaldintos VII a. pr. Kr. Lydijoje.
Nuo Graikų ir Persų karų iki Aleksandro Makedoniečio imperijos
V a. pr. Kr. graikų poliai Mažojoje Azijoje susidūrė su Persijos imperija. Graikų ir persų karai (pvz., Maratono, Termopilų, Salamino, Platajų mūšiai) baigėsi graikų pergale. Po karo Atėnai sustiprėjo, bet jų siekis dominuoti sukėlė Peloponeso karą (431 m. pr. Kr.) su Sparta. Sparta, kurioje dominavo karinė aristokratija, nugalėjo Atėnus. Nusilpusią Graikiją IV a. pr. Kr. užkariavo Makedonija. Aleksandras Makedonietis, Pilypo II sūnus, sukūrė didžiulę imperiją, nukariaudamas Persiją ir pasiekdamas Indiją. Po jo mirties imperija subyrėjo, o II a. pr. Kr. Graikiją užkariavo Roma.
Poliai – Graikijos miestai valstybės
Senovės Graikija nebuvo vientisa valstybė, o susiskaldžiusi į daugybę nepriklausomų miestų valstybių – polių. Poliai buvo atskiros bendruomenės, turinčios miestą su akropoliu ir aplinkines teritorijas. Nors poliai dažnai kariavo tarpusavyje, juos vienijo bendra kalba (helenų), religija ir papročiai. Polių visuomenę sudarė laisvieji piliečiai (vyrai, turintys žemės ir politines teises), moterys ir svetimšaliai (neturintys piliečių teisių) bei vergai (neturintys jokių teisių).
Senovės Graikijos civilizacijos ištakos
Pirmosios Europos civilizacijos, įskaitant Kretos (Mino) ir Mikėnų kultūras, atsirado Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose dėl palankaus klimato, jūreivystės, prekybos galimybių ir Artimųjų Rytų civilizacijų įtakos. Kretos civilizacija (III–II tūkstm. pr. Kr.) garsėjo Knoso rūmais ir raštu, bet XV a. pr. Kr. sunyko. Mikėnų civilizacija, žinoma dėl karo žygių, žlugo apie 1100 m. pr. Kr. VIII a. pr. Kr., perėmusi ankstesnių civilizacijų palikimą, susiformavo Senovės Graikijos civilizacija. Svarbiausi laikotarpiai apima ankstyvąjį Helados (Kretos ir Mikėnų), archainį (miestų valstybių kūrimasis, didžioji kolonizacija), klasikinį (Peloponeso karas) ir helenistinį (Graikijos užkariavimas).
Senovės Graikijos politinis palikimas
Senovės graikai vertino žodžio, minties ir veiklos laisvę, pilietiškumą ir asmens atsakomybę už valstybę. Jie sukūrė demokratijos idėją, kuri, nors ir patobulinta, tapo daugelio šiuolaikinių valstybių santvarkos pagrindu. Graikai taip pat pabrėžė bendrojo intereso svarbą ir piliečio bei valstybės atsakomybę vienas kitam.
Valdymo formų įvairovė Senovės Graikijoje
Senovės Graikijoje egzistavo įvairios valdymo formos: monarchija (vieno asmens valdymas), tironija (vieno asmens, užgrobusio valdžią, valdymas), aristokratija (kilmingųjų valdymas), oligarchija (turtingųjų valdymas), demokratija (daugumos piliečių valdymas) ir ochlokratija (vargingųjų minios valdymas). Kiekviena forma turėjo savų ypatumų ir privalumų bei trūkumų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com