Dujų apykaita kituose organizmuose

Šioje temoje nagrinėjama, kaip skirtingi organizmai vykdo dujų apykaitą – nuo paprasčiausių (pvz., amebų) iki sudėtingų (pvz., žinduolių). Aptariami įvairūs kvėpavimo organai, tokie kaip oda, žiaunos, plaučiai ir trachėjos, bei kaip jie pritaikyti skirtingoms gyvenimo sąlygoms. Taip pat palyginama, kaip dujos pernešamos skirtinguose organizmuose.

Dujų apykaita paprastuose organizmuose
Paprastos sandaros organizmai, tokie kaip pirmuonys (pvz., amebos) ir kai kurie daugialąsčiai (pvz., hidros, planarijos), neturi specializuotų kvėpavimo organų. Dujų apykaita vyksta tiesiogiai per ląstelės membraną arba kūno paviršių difuzijos būdu. Vandenyje ištirpęs deguonis patenka į ląstelę, o anglies dioksidas pašalinamas į išorę. Didesniems organizmams difuzijos nepakanka, todėl jie turi specializuotus kvėpavimo organus.
Dujų apykaitos ir pernašos palyginimas
Skirtingi organizmai naudoja skirtingus dujų apykaitos būdus. Sliekai naudoja odą ir kraujotakos sistemą. Žiogai kvėpuoja trachėjomis be kraujotakos sistemos pagalbos pernešant deguonį. Žuvys naudoja žiaunas ir kraujotakos sistemą. Žinduoliai kvėpuoja plaučiais, o deguonį perneša kraujotakos sistema. Kvėpavimo judesiai būdingi žuvims ir žinduoliams, o žiogams - labai nežymūs.
Kvėpavimas per odą
Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, sliekai, kvėpuoja per drėgną ir gleivėtą odą. Ore esantis deguonis ištirpsta gleivėse ir difunduoja per odos ląsteles į organizmą, o anglies dioksidas pašalinamas priešinga kryptimi. Sliekų kraujotakos sistema perneša deguonį į giliau esančius audinius, nes vien difuzijos nepakanka.
Kvėpavimas plaučiais
Dauguma sausumos stuburinių gyvūnų, įskaitant žmones, kvėpuoja plaučiais. Varliagyvių plaučiai yra paprastesnės sandaros, todėl jie papildomai kvėpuoja ir per odą. Paukščiai ir žinduoliai turi sudėtingesnius plaučius, didesnį kvėpuojamąjį paviršių. Kai kurie žinduoliai, pavyzdžiui, banginiai ir ruoniai, yra prisitaikę gyventi vandenyje, tačiau kvėpuoja plaučiais ir turi periodiškai iškilti į paviršių oro. Kai kurie bestuburiai, pavyzdžiui, dauguma voragyvių ir sausumos moliuskų (pvz., vynuoginė sraigė), taip pat kvėpuoja plaučiais.
Kvėpavimas trachėjomis
Vabzdžiai turi unikalią kvėpavimo sistemą, sudarytą iš trachėjų – vamzdelių tinklo, išsišakojusio po visą organizmą. Trachėjos pasiekia kiekvieną ląstelę ir atsiveria į išorę kvėptukais, esančiais pilvelio šonuose. Vabzdžiai gali uždaryti kvėptukus. Dujų apykaita vyksta trachėjų galuose. Vabzdžių kraujas deguonies neperneša. Kvėpavimo judesiai (pilvelio plėtimasis ir susitraukimas) padeda orui patekti į trachėjas ir iš jų pasišalinti. Didesniems vabzdžiams reikia ilgesnių trachėjų, todėl apsunkėja ventiliacija ir difuzija.
Kvėpavimas žiaunomis
Žuvys kvėpuoja žiaunomis – plunksniškais organais, esančiais ryklėje. Žiaunos sudarytos iš kremzlinių arba kaulinių lankų ir lapelių, kuriuose gausu kraujagyslių. Vandenyje ištirpęs deguonis patenka į kraują per plonas žiaunų lapelių sieneles, o anglies dioksidas pašalinamas. Žuvis įsiurbia vandenį į burnos ertmę ir išstumia jį pro žiaunų plyšius, taip sukurdama nuolatinę vandens srovę. Dvikvapės žuvys turi ir žiaunas, ir plaučius, leidžiančius joms kvėpuoti atmosferos oru sausuoju laikotarpiu.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com