Daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, ropliai, paukščiai ir delfinai, jaučia Žemės magnetinį lauką ir naudoja jį orientacijai. Jūrų vėžliai jaučia labai mažus (0,01 μT) pokyčius. Šis gebėjimas aiškinamas magnetito molekulėmis organizme arba magnetinio lauko įtaka biocheminėms reakcijoms. Paukščiai, delfinai ir bitės turi magnetito kristalėlių, sujungtų su smegenimis nervinėmis skaidulomis. Kai kurios žuvys tamsoje jaučia elektrinio lauko pokyčius elektriniais receptoriais.

Paramagnetikai sukuria magnetinį lauką dėl elektronų sukimosi apie savo ašį, sukuriant mikroskopines sroves. Be išorinio magnetinio lauko, šių srovių magnetinių laukų indukcijos vektoriai (Bᵢ) yra orientuoti netvarkingai, todėl bendras savasis magnetinis laukas lygus nuliui (Bᵢ = 0). Veikiant išoriniam magnetiniam laukui, vektoriai išsirikiuoja, sukurdami savąjį magnetinį lauką (Bᵢ ≠ 0), kuris sustiprina išorinį. Kaitinant paramagnetiką, tvarkingas išsidėstymas suyra, silpninant savąjį magnetinį lauką ir mažinant magnetinę skvarbą (μ). Elektrono judėjimas, sukuriantis magnetinį lauką, aprašomas kvantinės mechanikos dėsniais.

Žmogaus kūnas generuoja elektrinius ir magnetinius laukus, ypač smegenys ir širdis. Šių organų elektros impulsai registruojami kardiogramose ir encefalogramose. Žmogus tiesiogiai nejaučia elektrinių ir magnetinių laukų, bet yra jautrus jų pokyčiams. Šiuolaikinėje aplinkoje, be Žemės magnetinio lauko, veikia daugybė technogeninių elektromagnetinių laukų. Buitiniai prietaisai, mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai, šildomos grindys, signalizacijos, elektros kabeliai, transformatorinės ir siųstuvai skleidžia įvairaus stiprumo laukus. Laukų stipris mažėja tolstant nuo šaltinio. Elektromagnetinių impulsų intensyvumas dabar yra daug didesnis nei anksčiau. Ilgalaikis įvairių elektrinių įrenginių poveikis gali neigiamai veikti sveikatą (pvz., sukelti savijautos pablogėjimą, leukemiją). Stiprūs laukai susidaro transformatoriuose.