Augalų sandaros įvairovė

Šioje temoje susipažįstama su augalų medžiagų apykaita, sėklinių augalų dauginimosi ypatumais ir žiedinių augalų įvairove. Taip pat aptariama, kaip augalai evoliucionavo nuo paprastų organizmų iki sudėtingų, prisitaikiusių prie gyvenimo sausumoje. Galiausiai trumpai paliečiamos gyvūnų karalystės ypatybės.

Augalų evoliucijos santrauka
Augalų evoliucija vyko nuo paprastų organizmų (samanų, neturinčių tikrų šaknų, lapų ir indų) iki sudėtingesnių (induočių – pataisų, asiūklių, paparčių, turinčių indus, šaknis, lapus, stiebus). Sėkliniai augalai (plikasėkliai ir žiediniai) yra labiausiai prisitaikę prie sausumos sąlygų, nes turi sėklas. Žiediniai augalai papildomai išvystė žiedus ir vaisius.
Gyvūnai: kilmė ir klasifikacija
Gyvūnai, skirtingai nuo augalų, yra heterotrofai (vartotojai). Jie minta augalų pagamintomis organinėmis medžiagomis. Skirtingai nuo grybų, gyvūnai virškina maistą viduje.
Medžiagų apykaita augaluose
Augaluose vyksta nuolatinė medžiagų apykaita. Pavasarį angliavandeniai, sukaupti šaknyse, transportuojami į augančias dalis (lapus, stiebą), o vasaros pabaigoje – atgal į šaknis. Mediena, sudaryta iš tvirto organinio polimero lignino, ne tik perneša medžiagas, bet ir suteikia augalui atramą. Lignino kiekis lemia, ar augalas bus sumedėjęs (pvz., krūmai, medžiai), ar žolinis (pvz., sporiniai induočiai).
Sėklinių augalų dauginimasis
Sėkliniai augalai, manoma, išsivystė iš sumedėjusių paparčių ar panašių augalų. Jų dauginimosi sistema yra tobulesnė, nes apvaisinimui nebereikalingas vanduo. Vietoj spermatozoidų susidaro žiedadulkės su spermiais. Svarbiausias pokytis – sėklos atsiradimas. Sėkla – tai apsaugota zigota su gemalu ir maisto atsargomis (endospermu), apgaubta sėklos luobele. Sėkla subręsta sporofite ir gali ilgai išlikti gyvybinga, laukdama palankių sąlygų dygimui.
Žiedinių augalų klasifikacija
Žiediniai augalai (gaubtasėkliai) skirstomi į dvi klases: vienaskilčius ir dviskilčius. Manoma, kad vienaskilčiai išsivystė iš dviskilčių. Dviskilčiai turi dvi sėklaskiltes, žiedo dalių skaičius kartotinis 4 ar 5, lapų gyslos tinklinės, dažniausiai apdulkinami vabzdžių. Vienaskilčiai turi vieną sėklaskiltę, žiedo dalių skaičius kartotinis 3, lapų gyslotumas lygiagretus, dažniausiai apdulkinami vėjo. Pavyzdžiai: dviskilčiai – vėdryniniai, astriniai; vienaskilčiai – varpiniai (kviečiai, ryžiai, kukurūzai), lelijiniai.
Žiedinių augalų ypatumai
Žiediniai augalai (gaubtasėkliai) išsiskiria žiedais ir vaisiais. Jie skirstomi į plikasėklius (spygliuočiai, cikūnai, ginkūnai, gnetūnai) ir gaubtasėklius. Gaubtasėklių sėklą gaubia mezginė, iš kurios išsivysto vaisius. Vaisiai gali būti mėsingi (privilioja gyvūnus) arba sausi.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com