Medžiagų pernaša lapais

Šioje temoje nagrinėjama augalų stiebų ir lapų sandara, funkcijos, bei medžiagų apykaitos ir pernašos procesai juose. Aprašoma, kaip vyksta fotosintezė, dujų apykaita, vandens pernaša, ir kaip šie procesai yra susiję. Taip pat aptariama lapų įvairovė ir jų prisitaikymas prie skirtingų funkcijų.

Dujų apykaita ir vandens pernaša lapuose
Lapai nuolat kvėpuoja, imdami deguonį ir išskirdami anglies dioksidą. Fotosintezės metu, šviesoje, augalai ima anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Dujos pro žioteles patenka į purųjį asimiliacinį audinį, o tarp ląstelių ir tarpuląsčių vyksta difuzijos būdu. Dujų apykaita vyksta ir stiebo žievės lenticelėse bei šaknyse. Vanduo į lapus patenka osmoso būdu medienos vandens indais, garuoja nuo lapo viduje esančių ląstelių paviršiaus, pripildo tarpuląsčius ir pro atsidariusias žioteles išgarinamas. Trūkstant vandens, žiotelės užsiveria, ir fotosintezė sustoja, nes negali patekti anglies dioksidas.
Lapo minkštimas ir gyslos
Lapo minkštimas (mezofilis) yra pagrindinė lapo vidinės sandaros dalis, sudaryta iš asimiliacinio audinio. Asimiliacinis audinys skirstomas į statinį (viršutinėje lapo pusėje, pailgos ląstelės) ir purųjį (apatinėje lapo pusėje, netaisyklingos formos ląstelės su dideliais tarpuląsčiais). Abiejuose sluoksniuose yra daug chloroplastų, todėl čia vyksta intensyvi fotosintezė. Tarpuląsčiai jungiasi su žiotelėmis ir pagerina dujų apykaitą. Lapo gyslos sudarytos iš medienos vandens indų (vandens ir mineralinių druskų pernašai), karnienos rėtinių indų (angliavandenių pernašai) ir plaušų ląstelių (tvirtumui suteikti).
Lapų įvairovė, reikšmė ir sandara
Lapas yra pagrindinis augalo organas, kuriame vyksta fotosintezė. Fotosintezei reikalingi anglies dioksidas, vanduo ir saulės šviesa. Vanduo į lapus patenka iš šaknų per stiebą. Lapai būna paprastieji (su vienu lapalakščiu) ir sudėtiniai (su keliais lapalakščiais). Sudėtiniai lapai skirstomi į trilapius, pirštiškus ir plunksniškus (porinius ir neporinius). Lapų gyslotumas būna lygiagretus, lankiškas ir tinkliškas. Lapai, be fotosintezės, atlieka ir kitas funkcijas: kaupia vandenį, apsaugo augalą, padeda laipioti (ūseliai) ar net gaudo vabzdžius. Lapų išsidėstymas ant stiebo (pražanginis, priešinis, mentūrinis) optimizuoja šviesos gavimą (lapų mozaika). Lapą sudaro lapkotis (ne visada) ir lapalakštis. Vidinę lapo sandarą sudaro epidermis (su kutikule), žiotelės ir minkštimas (mezofilis).
Lapų žiotelės ir jų veikimas
Lapų žiotelės yra angos epidermyje, pro kurias vyksta dujų apykaita (kvėpavimas, fotosintezė) ir vandens garinimas. Daugumos lapų žiotelės yra apatinėje lapalakščio pusėje, o vandens augalų – viršutinėje. Žiotelę sudaro dvi varstomosios ląstelės ir angelė tarp jų. Varstomosios ląstelės reguliuoja angelės atsidarymą ir užsidarymą. Kai varstomosiose ląstelėse kaupiasi kalio jonai (\(K^+\)), dėl osmoso į jas patenka vanduo, padidėja turgoras ir žiotelė atsidaro. Kai fotosintezė nevyksta, kalio jonai difuzijos būdu pasišalina, vanduo išeina iš ląstelių, turgoras sumažėja ir žiotelė užsidaro.
Stiebo funkcijos ir sandara
Augalo stiebas atlieka atraminę, medžiagų pernašos ir maisto medžiagų kaupimo funkcijas. Stiebai būna žoliniai, sumedėję, statūs, šliaužiantys, laipiojantys, vijokliniai ir sutrumpėję. Stiebo sandarą sudaro žievė (su karniena ir rėtiniais indais organinių medžiagų pernašai), brazdas, mediena (su vandens indais vandens ir mineralinių medžiagų pernašai) ir šerdis. Graužikų ar kitokie pažeidimai gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, todėl svarbu juos tinkamai gydyti.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com