Šioje temoje aptariamos Žemės vidinės jėgos, jų sukelti reiškiniai – žemės drebėjimai ir cunamis. Sužinoma apie seismines sritis, žemės drebėjimų stiprumo matavimą, padarinius, prevenciją, bei cunamio susidarymą ir ankstyvojo perspėjimo sistemas. Taip pat nagrinėjamos paviršinės seisminės bangos.

Šioje temoje nagrinėjami žemės drebėjimai ir ugnikalniai, jų susidarymo priežastys, tipai, paplitimas bei poveikis. Apžvelgiami konkretūs pavyzdžiai, tokie kaip 2010 m. žemės drebėjimas Čilėje, ir įvairūs vulkaniniai reiškiniai, įskaitant geizerius ir fumaroles. Taip pat aptariama ugnikalnių keliama grėsmė, teikiama nauda ir prevencinės priemonės.

Šioje temoje aptariama Žemės plutos struktūra, skirstymas į stabilias (platformas) ir judrias (kalnodaros) sritis. Taip pat nagrinėjami kalnodaros procesai, įvairūs kalnų tipai (raukšliniai, luistiniai, vulkaniniai, eroziniai) ir jų susidarymo ypatumai.

Šioje temoje nagrinėjama 2010 m. Haičio žemės drebėjimas, jo priežastys, padariniai ir tarptautinės bendruomenės atsakas. Sužinoma apie litosferos plokščių sąveiką, dėl kurios įvyko šis katastrofiškas įvykis, ir aptariama humanitarinė krizė. Taip pat susipažįstama su žemės drebėjimo charakteristikomis.

Šioje temoje nagrinėjamos uolienų rūšys (metamorfinės, nuosėdinės) ir jų susidarymas, apžvelgiamos Lietuvos uolienos bei mineralai. Taip pat supažindinama su Žemės geologine raida, laiko skaičiavimu, geologinių laikotarpių pokyčiais ir geochronologine skale.

Šioje temoje nagrinėjamas Sufrier kalvų ugnikalnio išsiveržimas Montserato saloje 1995 metais, jo priežastys ir padariniai. Aprašoma, kaip litosferos plokščių judėjimas sukėlė išsiveržimą, nuniokojusį didelę dalį salos, ir kaip buvo teikiama pagalba gyventojams. Taip pat aptariama, kaip šiuo metu stebimas ugnikalnis ir kokia yra dabartinė situacija saloje.

Šioje temoje nagrinėjama Lietuvos gelmių sandara, apibūdinant kristalinį pamatą ir nuosėdines uolienas. Taip pat aiškinama litosferos plokščių tektonikos teorija, apimanti žemynų dreifo hipotezę, plokščių judėjimą ir procesus jų sąveikos zonose, tokius kaip sprėdingas ir subdukcija. Galiausiai, apibūdinami trys pagrindiniai litosferos plokščių pakraščiai: konstruktyvusis, destruktyvusis ir konservatyvusis.

Šioje temoje nagrinėjama Žemės magnetinis laukas, mineralai ir uolienos, jų susidarymas, savybės bei klasifikacija. Sužinoma, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį lauką, kuo skiriasi mineralai ir uolienos bei kokie yra pagrindiniai uolienų tipai. Taip pat aptariamas mineralų ir uolienų panaudojimas.

Šioje temoje nagrinėjama Žemės vidinė sandara, apimanti branduolį, mantiją ir Žemės plutą, bei du Žemės plutos tipai: žemyninė ir vandenyninė. Taip pat aptariama litosfera, geoterminis gradientas bei Žemės magnetinis laukas ir jo svarba.