Žmogaus centrinė ir periferinė nervų sistemos

Šioje temoje nagrinėjama žmogaus nervų sistemos sandara, įskaitant centrinę (galvos ir nugaros smegenys) ir periferinę nervų sistemas, bei jų funkcijos. Taip pat aptariama autonominė nervų sistema, refleksai, aukštesniosios nervinės veiklos tipai ir limbinė sistema. Be to, sužinoma apie nervinį audinį, neuronų rūšis ir signalų perdavimą.

Centrinė nervų sistema
Centrinę nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Galvos smegenys, sudarytos iš milijardų neuronų, sunaudoja didelę dalį organizmo deguonies. Jos atsakingos už aukštesniąsias nervines funkcijas, tokias kaip mąstymas, kalba, atmintis. Nugaros smegenys perduoda signalus tarp galvos smegenų ir periferinės nervų sistemos, taip pat valdo refleksus.
Cheminės sinapsės
Signalas tarp neuronų dažniausiai perduodamas per chemines sinapses. Jose nervinis impulsas, pasiekęs aksono galą, sukelia neuromediatorių išsiskyrimą į sinapsinį plyšį. Neuromediatorių molekulės jungiasi su postsinapsinės membranos receptoriais, sukeldamos jonų srautų pokyčius ir perduodamos signalą kitam neuronui.
Galvos smegenų dalys
Galvos smegenys skirstomos į keletą pagrindinių dalių: pailgosios smegenys (reguliuoja gyvybines funkcijas), užpakalinės smegenys (tiltas ir smegenėlės, atsakingos už pusiausvyrą ir judesių koordinaciją), vidurinės smegenys (palaiko raumenų tonusą), tarpinės smegenys (reguliuoja medžiagų apykaitą) ir galinės smegenys (didieji pusrutuliai, atsakingi už aukščiausias nervines funkcijas).
Kalbos sritys
Kalba – tai ženklų sistema, leidžianti perduoti žinias ir mintis žodžiu ir raštu. Smegenų žievėje yra dvi pagrindinės kalbos sritys: suvokimo sritis (jutiminių funkcijų sritis, lemianti tariamų garsų suvokimą) ir motorinė sritis (motorinis kalbos centras).
Limbinė sistema
Limbinė sistema, esanti po smegenų žieve, yra atsakinga už emocijas, motyvaciją, atmintį, mitybos poreikius ir lytinį potraukį. Ji apima migdolo formos kūnus (reguliuoja agresiją ir baimę) ir pagumburį (hipotalamą), kuris reguliuoja alkį, troškulį, kūno temperatūrą, lytinę elgseną ir hormonų veiklą. Limbinė sistema yra glaudžiai susijusi su mokymusi ir atmintimi (trumpalaike ir ilgalaike).
Nervinės veiklos tipai
Aukštesniosios nervinės veiklos tipai apibūdina individualias smegenų žievės jaudinimo ir slopinimo procesų ypatybes. Skiriami keturi pagrindiniai tipai: cholerikas (stiprus, nepusiausviras), sangvinikas (stiprus, pusiausviras, paslankus), flegmatikas (stiprus, pusiausviras, mažai paslankus) ir melancholikas (silpni jaudinimo ir slopinimo procesai).
Nervinis audinys
Nervinis audinys sudarytas iš dviejų pagrindinių ląstelių tipų: neuronų (nervinių ląstelių) ir neuroglijos (pagalbinių ląstelių). Neuronas yra pagrindinis struktūrinis ir funkcinis nervų sistemos vienetas, perduodantis nervinį impulsą. Jis turi kūną su branduoliu ir ataugas: dendritus (trumpąsias ataugas, perduodančias impulsą į neuroną) ir aksonus (ilgąsias ataugas, perduodančias impulsą iš neurono).
Neuronų rūšys
Pagal funkciją neuronai skirstomi į juntamuosius (perduoda impulsą iš receptoriaus į CNS), judinamuosius (perduoda impulsą iš CNS į raumenis ar liaukas) ir įterptinius (jungia juntamuosius ir judinamuosius neuronus CNS). Visoms gyvoms ląstelėms būdingas ramybės potencialas, o dirgliosioms ląstelėms (įskaitant neuronus) – ir veikimo potencialas, kuris atsiranda dėl jonų srautų per membraną pokyčių.
Nugaros smegenys
Nugaros smegenys perduoda nervinius signalus tarp periferinės nervų sistemos ir galvos smegenų, taip pat jose yra refleksų lanko centrai. Jos yra apsaugotos stuburo slankstelių ir smegenų dangalų. Skersiniame pjūvyje matoma pilkoji medžiaga (neuronų kūnai) ir baltoji medžiaga (nervinės skaidulos).
Periferinė nervų sistema
Periferinė nervų sistema (PNS) susideda iš nervų, kurie jungia centrinę nervų sistemą su likusiu kūnu. Ji skirstoma į somatinę nervų sistemą, valdančią griaučių raumenis, ir autonominę nervų sistemą, reguliuojančią vidaus organų veiklą. Autonominė nervų sistema savo ruožtu skirstoma į simpatinę (aktyvuojančią) ir parasimpatinę (slopinančią) sistemas.
Refleksai
Refleksas – tai nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį. Įgimti (nesąlyginiai) refleksai yra paveldimi ir būdingi visai rūšiai. Sąlyginiai refleksai susidaro per gyvenimą, mokantis ir prisitaikant prie aplinkos. Jų pagrindas – laikini ryšiai tarp sąlyginio dirgiklio ir nesąlyginio reflekso centro smegenų žievėje.
Smegenų skiltys
Smegenų pusrutuliai skirstomi į skiltis: kaktinę, momentinę, pakaušinę ir smilkininę. Kiekviena skiltis atsakinga už tam tikras funkcijas. Smegenų žievėje yra įvairūs funkciniai centrai, tokie kaip Broka (motorinis) ir Vernikės (sensorinis) kalbos centrai, taip pat jutimo, motorikos, skonio, uoslės, klausos ir regos centrai.
Žmogaus nervų sistema
Žmogaus nervų sistema, sudaryta iš specializuotų nervinių ląstelių tinklo, koordinuoja veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingų kūno dalių. Ji skirstoma į centrinę nervų sistemą (CNS), kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, ir periferinę nervų sistemą (PNS), sudarytą iš galvinių ir nugarinių nervų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com