Vasaros mėnesiais Antarktidoje apsistoja apie 5 tūkstančiai mokslininkų, o taip pat atvyksta apie 14 tūkstančių turistų. Žmogaus veikla, ypač tarša, susidaranti dėl mokslinių stočių veiklos, daro didelį neigiamą poveikį jautriai Antarktidos gamtai. Dėl šios taršos sparčiai nyksta jūros gyvūnija. Aplinkosaugininkai siūlo Antarktidą paversti pasaulio parku, taip siekiant apsaugoti jos unikalią ir nepakartojamą gamtą.

Antarktida yra šalčiausias ir sausiausias žemynas Žemėje. Žiemos metu vidinėse žemyno srityse temperatūra nukrenta žemiau -70°C. 1983 metais Vostoko stotyje buvo užfiksuotas absoliutus šalčio rekordas – net -89°C. Vasaros sezonu temperatūra pakrančių regionuose gali pakilti ir virš 0°C. Kritulių Antarktidoje iškrenta labai mažai, daugiausia sniego pavidalu. Taip pat čia būdingi labai stiprūs vėjai. Įdomu tai, kad nors vasaros metu Antarktida gauna daugiau saulės spindulių negu pusiaujas, apie 90% šių spindulių yra atspindima nuo balto ledo paviršiaus.

Beveik visą Antarktidos žemyno plotą dengia storas ledynas. Vidutinis ledyno storis siekia apie 2000 metrų, o kai kuriose vietose viršija net 4500 metrų. Šis milžiniškas ledyninis skydas formavosi milijonus metų. Ledynas nuolat juda – lėtai slenka nuo žemyno centrinės dalies link pakrančių, kur formuoja didžiulius šelfinius ledynus. Pats didžiausias iš jų – Roso šelfinis ledynas. Antarktidos ledynuose yra sukaupta apie 70% viso Žemės gėlo vandens. Jeigu visas šis ledas ištirptų, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų apie 70 metrų.

Antarktis – tai didžiulė gamtinė sritis, apimanti ne tik Antarktidos žemyną, bet ir pietines Atlanto, Indijos bei Ramiojo vandenynų dalis (kartais vadinamas Pietų vandenynu). Bendras Antarkties plotas viršija 50 milijonų kvadratinių kilometrų. Šis pavadinimas kilo iš graikų kalbos žodžio „anti“, reiškiančio „prieš“, nurodant į sritį, esančią priešais Arktį (šiaurės poliarinį regioną). Antarktida – tai 14 milijonų kvadratinių kilometrų ploto žemynas, beveik visas esantis į pietus nuo pietų poliarinio rato. Tai šalčiausia, sausiausia ir beveik visiškai ledu padengta planetos vieta. Antarktidoje nėra nuolatinių gyventojų, ir ji nepriklauso jokiai valstybei.

Prieš daugelį milijonų metų Antarktidoje vyravo šiltesnis klimatas. Tačiau dabar didžiojoje žemyno dalyje galima rasti tik įvairių bakterijų. Pakrančių zonose, kur sąlygos kiek švelnesnės, auga samanos, kerpės ir dumbliai. Čia taip pat gyvena ruoniai, jūrų liūtai, jūrų drambliai, jūrų leopardai bei sutinkami įvairūs paukščiai, tokie kaip albatrosai, žuvėdros ir kormoranai. Tačiau patys būdingiausi Antarktidos gyvūnai yra pingvinai. Adelės pingvinai ir imperatoriškieji pingvinai yra puikiai prisitaikę prie atšiauraus šalčio ir gyvenimo vandenyje.

Po Antarktidos atradimo prasidėjo lenktynės, kas pirmasis pasieks Pietų ašigalį. Pagrindiniai varžovai buvo norvegas Roalis Amundsenas ir anglas Robertas Skotas. Abu jie buvo patyrę poliarinių sričių tyrinėtojai. R. Amundsenas, pasirinkęs šunų kinkinius kaip pagrindinę transporto priemonę, 1911 m. gruodžio 14 d. pirmasis pasiekė Pietų ašigalį. R. Skotas, naudojęs motorines roges ir arklius (kurie pasirodė nepritaikyti atšiaurioms sąlygoms) bei ėjęs pėsčiomis, ašigalį pasiekė 1912 m. sausio 18 d., tačiau rado jau plevėsuojančią Norvegijos vėliavą. Grįžtant atgal, R. Skoto ekspedicija žuvo dėl maisto ir kuro stygiaus bei sudėtingų oro sąlygų.

Antarktidoje nuolat veikia apie 100 mokslinių tyrimų stočių, priklausančių keliolikai skirtingų valstybių. Mokslininkai šiose stotyse vykdo įvairiapusius tyrimus. Pagrindinės tyrimų sritys yra: biologija (gyvūnų elgsena ir prisitaikymas prie atšiaurių sąlygų), klimatologija (Antarktidos įtaka pasauliniam klimatui), geologija (žemyno uolienos, poledyninis paviršius, naudingosios iškasenos) ir glaciologija (ledynų storis, judėjimo greitis, senojo ledo analizė).