Šioje temoje nagrinėjama, kaip laidininkai ir dielektrikai elgiasi elektriniame lauke. Sužinoma, kad laidininko viduje elektrinio lauko nėra, o dielektrikai elektrinį lauką susilpnina dėl poliarizacijos reiškinio. Taip pat susipažįstama su dielektrinės skvarbos sąvoka.

Šioje temoje supažindinama su elektrinio lauko sąvoka, kurią pirmą kartą pavartojo Maiklas Faradėjus, ir sužinoma, kad elektrinis laukas yra materialus, o jo pagrindinė savybė – veikti jame esančius įelektrintus kūnus tam tikra jėga. Taip pat mokoma apskaičiuoti elektrinio lauko stiprį, kuris yra pagrindinė elektrinio lauko charakteristika.

Šioje temoje nagrinėjama elektromagnetinė sąveika, Kulono dėsnis ir jo taikymai. Sužinoma apie elektros krūvį, jo savybes, tvermės dėsnį, bei kaip veikia kopijavimo aparatas. Taip pat palyginama elektrostatines ir gravitacijos jėgas.

Šioje temoje susipažįstama su elektrostatika, nagrinėjančia nejudančių elektringųjų dalelių sąveiką, bei elektros krūvio sąvoka. Sužinoma, kad elektros krūvis yra fizikinis dydis, lemiantis elektromagnetinės sąveikos stiprumą, o mažiausias krūvis yra elementarusis elektros krūvis. Taip pat aptariamas elektros krūvio tvermės dėsnis, teigiantis, jog uždaros sistemos bendras krūvis išlieka pastovus.

Šioje temoje nagrinėjama, kaip elektrostatinė jėga atlieka darbą, perkeldama krūvį elektriniame lauke, ir kaip šis darbas susijęs su potencine energija. Taip pat susipažįstama su potencialo ir įtampos sąvokomis, kurios apibūdina elektrinio lauko energines savybes. Galiausiai, išmokstama, kaip susieti pagrindines elektrinio lauko charakteristikas – elektrinio lauko stiprį ir potencialų skirtumą.

Šioje temoje susipažįstama su trimis kondensatorių jungimo būdais: lygiagrečiuoju, nuosekliuoju ir mišriuoju. Aptariama, kaip skiriasi šių jungimų savybės, kaip apskaičiuoti bendrąją talpą, įtampą ir krūvį. Taip pat aptariami kondensatoriai, pripildyti skirtingų dielektrikų.

Šioje temoje susipažįstama su kondensatorių charakteristikomis, elektrine talpa, jos priklausomybe nuo įvairių veiksnių ir plokščiojo kondensatoriaus energijos skaičiavimu. Taip pat aptariama kintamieji kondensatoriai ir jų panaudojimas. Galiausiai, mokomasi apskaičiuoti įkrauto kondensatoriaus energiją.

Šioje temoje nagrinėjamos elektrinio lauko jėgų linijos, jų savybės ir vizualizavimas. Taip pat aptariamas elektrinių laukų sudėties principas, leidžiantis apskaičiuoti atstojamąjį lauką, sukurtą kelių krūvių. Galiausiai, aptariamas vienalytis elektrinis laukas.

Šioje temoje nagrinėjama elektrostatika, kondensatorių veikimas, Žemės elektrinis laukas ir su juo susiję reiškiniai, tokie kaip žaibai. Taip pat aprašomi žaibolaidžiai ir elektrostatinės sąveikos pavyzdžiai gamtoje. Galiausiai, trumpai apžvelgiama baltymų struktūra.

Šioje temoje aptariama kondensatoriai, jų veikimo principas ir sandara. Taip pat susipažįstama su elektrinės talpos sąvoka, jos matavimo vienetais ir kondensatorių rūšimis bei jų charakteristikomis.