Lapo sandara ir funkcijos

Šioje temoje nagrinėjama lapo sandara, įskaitant epidermį, mezofilį ir gyslas, bei aptariama, kaip ši sandara yra susijusi su pagrindinėmis lapo funkcijomis – fotosinteze ir transpiracija. Sužinoma apie žiotelių vaidmenį reguliuojant dujų apykaitą ir vandens garavimą, bei lapų prisitaikymus, pavyzdžiui, lapų mozaiką. Taip pat panagrinėjama apie įvairius lapų pakitimus.

Lapo epidermio ypatumai
Lapo epidermis yra išorinis ląstelių sluoksnis, atliekantis apsauginę ir dengiamąją funkcijas. Epidermio ląstelės yra skaidrios, neturi chloroplastų ir nevykdo fotosintezės. Jos sintetina kutikulę – vaško sluoksnį, kuris mažina vandens garavimą ir apsaugo lapą. Kai kurių augalų epidermio ląstelės sudaro plaukelius, kurie gali sumažinti vandens garavimą, apsaugoti nuo šalnų ar kaupti antrinius metabolitus.
Lapo gyslos ir jų funkcijos
Lapo gyslos yra sudarytos iš vandens indų ir rėtinių indų, apsuptų ramstinio audinio. Vandens indai perneša vandenį ir jame ištirpusias mineralines medžiagas iš šaknų į lapus. Rėtiniai indai perneša fotosintezės metu pagamintas organines medžiagas (pvz., gliukozę) iš lapų į kitas augalo dalis, kur jos naudojamos augimui, vystymuisi ar kaupiamos atsargai.
Lapo sandara ir fotosintezė
Lapas yra augalo organas, pritaikytas vykdyti fotosintezę. Jo sandara, įskaitant asimiliacinį audinį (statinį ir purųjį mezofilį), epidermį su žiotelėmis ir gyslas, optimizuota šviesos sugėrimui, dujų apykaitai ir medžiagų transportui. Lapo forma, paviršiaus plotas ir išsidėstymas erdvėje (lapų mozaika) maksimizuoja fotosintezės efektyvumą.
Lapų pakitimai
Augalams prisitaikant prie įvairių aplinkos sąlygų, atsirado įvairių lapų pakitimų. Pavyzdžiui, kaktusų dygliai yra redukuoti lapai, kurie sumažina vandens garavimą. Vabzdžiaėdžių augalų lapai yra virtę gaudyklėmis, kurios padeda sugauti vabzdžius ir gauti papildomų maisto medžiagų. Kiti lapų pakitimai apima spalvotus lapus, skirtus privilioti apdulkintojus, ir ūselius, padedančius augalui prisitvirtinti.
Mezofilis: statinis ir purusis
Mezofilis yra asimiliacinis audinys, esantis tarp viršutinio ir apatinio epidermio sluoksnių. Jis skirstomas į statinį ir purųjį mezofilį. Statinio mezofilio ląstelės yra pailgos, glaudžiai išsidėsčiusios, turi daug chloroplastų ir intensyviai vykdo fotosintezę. Puriojo mezofilio ląstelės yra netaisyklingos formos, išsidėsčiusios rečiau, turi mažiau chloroplastų ir vykdo mažiau intensyvią fotosintezę. Tarp puriojo mezofilio ląstelių yra dideli tarpuląsčiai, kurie palengvina dujų apykaitą ir vandens garavimą.
Pagrindinės lapų funkcijos
Lapai atlieka dvi esmines funkcijas: fotosintezę ir transpiraciją. Fotosintezės metu lapo chloroplastuose iš anglies dioksido ir vandens, naudojant saulės energiją, gaminamos organinės medžiagos (pvz., gliukozė) ir išskiriamas deguonis. Transpiracija – tai vandens garavimas pro lapų žioteles, kuris padeda reguliuoti augalo temperatūrą ir užtikrina vandens judėjimą augalu.
Žiotelės ir jų vaidmuo
Žiotelės yra mikroskopinės angelės lapo epidermyje, apsuptos dviejų varstomųjų ląstelių. Varstomosios ląstelės, keisdamos kalio jonų koncentraciją ir osmosinį slėgį, reguliuoja žiotelių atsidarymą ir užsidarymą. Tai leidžia augalui kontroliuoti vandens garavimą (transpiraciją) ir dujų (anglies dioksido ir deguonies) apykaitą. Skirtingai nuo kitų epidermio ląstelių, varstomosios ląstelės turi chloroplastų.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com