SSRS ir komunistinio bloko šalių raida postalininiu laikotarpiu. Lietuvos laisvės klausimas

Šioje temoje nagrinėjama Sovietų Sąjungos ir komunistinio bloko šalių raida po Stalino mirties, įskaitant destalinizacijos procesą ir „atšilimo“ laikotarpį. Taip pat aptariama Lietuvos padėtis „atšilimo“ metu, lietuvių veikla išeivijoje ir Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniu mastu.

Destalinizacija ir atšilimas SSRS (1953–1964 m.)
Po Stalino mirties 1953 m. SSRS prasidėjo destalinizacijos procesas, inicijuotas Nikitos Chruščiovo. Šis periodas, žinomas kaip „atšilimas“, apėmė masinių represijų nutraukimą, dalinę amnestiją (daugiausia kriminaliniams nusikaltėliams), politinių priešininkų eliminavimą ir Stalino režimo kritikos pradžią XX-ajame SSKP suvažiavime. Chruščiovas siekė modernizuoti sovietų sistemą, bet iš esmės jos nepakeitė. Buvo paskelbta apie socializmo sukūrimą SSRS ir atsisakyta agresyvios pasaulinės komunizmo revoliucijos politikos. Taip pat buvo likviduoti lageriai, leista grįžti tremtiniams, įskaitant ištremtas tautas.
Komunistinio bloko šalių raida po Stalino mirties iki 1968 m.
Vidurio ir Rytų Europos šalys, priklausiusios komunistiniam blokui, išgyveno panašius pokyčius kaip ir SSRS. Visur dominavo komunizmo ideologija, paklusnumas Maskvai ir destalinizacijos procesai. Tačiau kai kurios valstybės, ypač Jugoslavija ir Albanija, rodė didesnį savarankiškumą. Ekonomikoje po pirminio spartaus pramonės augimo sekė sąstingis, šalys tapo priklausomos nuo SSRS žaliavų. Didėjo deficitas ir nepasitenkinimas. Valstybės satelitės ėmė siekti didesnio politinio ir ekonominio savarankiškumo, o kultūros srityje prasidėjo didesnių laisvių laikotarpis. 1956 m. kilo neramumai Lenkijoje ir Vengrijoje (Budapešto ruduo), kuriuos SSRS numalšino jėga.
Lietuva atšilimo laikotarpiu
Chruščiovo reformos paveikė ir Lietuvą. Maskva leido skirti daugiau vietinių valdžios atstovų, todėl administracijoje gausėjo lietuvių, o lietuvių kalba ėmė plisti viešumoje ir aukštosiose mokyklose. Tačiau LKP vadovas Antanas Sniečkus vykdė Maskvai palankią politiką ir netoleravo režimo kritikos, ypač represijų ir partizaninio karo temų. Jis turėjo tam tikrą savarankiškumą, ignoruodamas kai kuriuos nurodymus iš Maskvos. „Atšilimo“ metu išryškėjo tautinės kultūros atgaivinimo tendencijos (Maironio, Putino, Sruogos kūrybos leidimas, Čiurlionio reprodukcijos, Trakų pilies restauracija), tačiau režimas išliko totalitarinis. Dalis lietuvių tapo disidentais, organizavo protesto akcijas, minėjo draudžiamas datas. Po 1956 m. įvykių valdžia ėmė riboti kultūrinio gyvenimo pokyčius (pvz., uždrausti J. Jurginio istorijos vadovėliai).
Lietuviai svetur ir Lietuvos laisvės klausimas
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje daugybė lietuvių pasitraukė į Vakarus, dalis atsidūrė karo pabėgėlių stovyklose. Išeivijoje buvo atkurtos nepriklausomybės metais Lietuvoje veikusios organizacijos. JAV ir kitose šalyse įsikūrė lietuvių parapijos, mokyklos ir spaustuvės. Svarbiausios organizacijos kėlė Lietuvos laisvės klausimą tarptautiniu lygiu, o Vakarų šalys akcentavo Baltijos šalių aneksijos neteisėtumą. Lietuvos laisvės klausimu rūpinosi nepriklausomos Lietuvos diplomatinė tarnyba (vadovai S. Lozoraitis ir S. A. Bačkis). SSRS pradėjus šiek tiek laisvėti, atsirado kultūriniai mainai tarp diasporos ir Lietuvos. Bendradarbiavimo su okupuota Lietuva nuostatos laikėsi ir 1957 m. įsteigta „Santara-Šviesa“.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com