Abiejų Tautų Respublikos pakilimas ir sužlugdymas

Šiose temose nagrinėjamas Abiejų Tautų Respublikos pakilimas, valdymo ypatumai po Liublino unijos ir jos žlugimas XVIII a. pabaigoje. Aptariama bajoriškųjų laisvių, ypač liberum veto, problema, kaimyninių valstybių, daugiausia Rusijos, įtakos didėjimas bei Apšvietos idėjų paveiktos reformos, įskaitant Gegužės trečiosios konstituciją. Galiausiai, analizuojamas valstybės sužlugdymas per tris padalijimus, nulėmęs jos išnykimą iš Europos žemėlapio.

1794 m. sukilimas ir galutinis padalijimas
1794 m. kilo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas, siekęs atkurti valstybės nepriklausomybę ir įgyvendinti reformas. Lietuvoje sukilimui vadovavo Jokūbas Jasinskis. Nepaisant bandymų įtraukti visus visuomenės sluoksnius, sukilimas buvo numalšintas. 1795 m. įvyko trečiasis ir galutinis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas.
Abiejų Tautų Respublika po Liublino unijos
Po 1569 m. Liublino unijos Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susijungė į unitarinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Nors abi valstybės turėjo bendrą renkamą valdovą ir Seimą, jos išlaikė atskiras teisines sistemas, įstatymus, vykdomąją valdžią, teritorijas ir kariuomenes. Valdovo rinkimai tapo tarptautinių intrigų objektu.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai
1772, 1793 ir 1795 metais įvyko trys Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, kuriuose dalyvavo Rusija, Prūsija ir Austrija. Šie padalijimai galutinai panaikino valstybę. 1772 metais, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė neteko didelių teritorijų rytuose.
Apšvietos įtaka ir reformos
Valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764-1795), buvo bandoma įgyvendinti reformas, paremtas Apšvietos idėjomis. Buvo įkurtos Iždo ir Karo komisijos, Edukacinė komisija, Nuolatinė taryba. Reformos siekė centralizuoti valdymą, apriboti liberum veto ir modernizuoti valstybę.
Bajoriškosios laisvės ir 'Liberum Veto'
Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo bajorų laisvės, ypač liberum veto teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui blokuoti bet kokį sprendimą. Tai paralyžiuodavo valstybės valdymą ir įstatymų leidybą.
Ketverių metų seimas ir Gegužės trečiosios konstitucija
1788-1792 m. Ketverių metų Seimas priėmė esmines reformas, įskaitant 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją. Konstitucija panaikino liberum veto, įvedė valdžių padalijimą (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji, teisminė), numatė reguliarią Seimo veiklą ir įtvirtino paveldimą monarchiją.
Reformų vertinimai
Gegužės trečiosios konstitucija ir kitos reformos buvo vertinamos skirtingai. Vieni gyrė už pažangumą, kiti kritikavo dėl neišspręstų socialinių problemų, ypač valstiečių klausimo. Užsienio valstybių reakcija taip pat buvo nevienareikšmiška.
Respublikos žlugimas
Reformas sužlugdė Rusijos karinė intervencija. 1792 m., prisidengdama Targovicos konfederacija, Rusija užpuolė Abiejų Tautų Respubliką. Karas buvo pralaimėtas, o reformos – sustabdytos. 1793 m. įvyko antrasis Respublikos padalijimas.
Saksonijos dinastija ir Rusijos įtaka
XVII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikos valdovu tapo Saksonijos kunigaikštis Augustas II. Jo ir jo sūnaus Augusto III valdymas pasižymėjo didėjančia Rusijos įtaka. 1717 m. Nebylusis Seimas paskelbė Petrą I Respublikos protektoriumi.
Suverenumo pažeidimai
Suverenumas – valstybės nepriklausomybė ir aukščiausia valdžia jos teritorijoje. 1772 m. Rusija, Austrija ir Prūsija, pažeisdamos Abiejų Tautų Respublikos suverenumą, pradėjo jos padalijimą. Sankt Peterburgo konvencija (1772 m.) įteisino šį užgrobimą.

Prisijungti

arba
Real 2
„X“ yra inovatyvi mokymosi platforma, kurios tikslas – teikti aukštos kokybės mokymo medžiagą įvairiausių klasių mokiniams. Patyrusių specialistų parengtas turinys skatina smalsumą, padeda išsamiau ir giliau suprasti mokomus dalykus bei sėkmingai pasiruošti akademiniams iššūkiams.
Atsisiųsk programėlę:
Susisiek su mumis: info@knowledgenestapp.com